Kviečiame suskubti aplankyti Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojamą parodą „Kanados lietuvių bendruomenė“, kurią papildo specialiai šiai parodai Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro darbuotojų parengtas vaizdo įrašas. Jame savo patirtimis ir mintimis apie lietuvybės puoselėjimą Kanadoje, Lietuvos ir Kanados santykių raidą ir kitus svarbius klausimus dalijasi Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lituanistinių studijų katedros docentė Loreta Vilkienė; lietuvių kilmės Kanados rašytojas, literatūros kritikas Antanas Šileika; Kanados lietuvė, vertėja, žurnalistė, redaktorė Karla Gruodis; pirmojo Kanados lietuvių bendruomenės pirmininko Jono Matulionio anūkas, Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų prezidentas Rimas Čuplinskas; Kanados lietuvių muziejaus-archyvo vadovė Danguolė Juozapavičiūtė-Breen.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojai ir svečiai kviečiami aplankyti nuo rugsėjo 23 d. Valstybingumo erdvėje eksponuojamą parodą, supažindinančią su Kanados lietuvių bendruomene (KLB) ir per 67-erius metus jos nuveiktais politiniais, kultūriniais, švietimo ir kitais darbais. Parodos rengėjai – Kanados lietuvių muziejus-archyvas ir Kanados lietuvių bendruomenė.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vasarą pasipuošė net keliomis solidžiomis žymių lietuvių fotomenininkų parodomis.📸 Valstybingumo erdvėje eksponuojama Algimanto Kezio paroda „Išeivių portretai“. Apie naująsias fotografijų parodas portale Bernardinai.lt išsamiai pasakoja mūsų kolegė Silvija Stankevičiūtė. Silvijos tekstą rasite ČIA >>
Gegužės
5–7 d. Vilniuje vyko pirmasis pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas,
kurio dalyviai trumpai apsilankė ir pas mus, Lietuvos nacionalinėje Martyno
Mažvydo bibliotekoje. Valstybingumo erdvėje, kurios veiklas kuruoja DPTD
Lituanistikos skyriaus darbuotojai, specialiai surengta suvažiavime dalyvavusių autorių
kūrinių paroda. Rašytojai maloniai nustebo netikėtai pamatę savo darbus. „Nacionalinė
biblioteka yra išskirtinė vieta, kurioje sistemingai kaupiame, renkame,
fiksuojame lietuvių autorių knygas, išleistas užsienyje“, – pabrėžė
Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė.
Kristina Dryža apžiūri knygų ekspoziciją Valstybingumo erdvėje
Per susitikimą Nacionalinei bibliotekai buvo
padovanota specialiai šiam suvažiavimui parengta pasaulio lietuvių rašytojų
antologija „Egzodika“. Antologiją rengė
VDU Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, Lietuvių literatūros ir
tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyresnioji mokslo
darbuotoja Loreta Mačianskaitė, LLTI doktorantas Saulius Vasiliauskas.
„Būti lietuviu – ne
vien lemtis, bet ir apsisprendimas. <…> Nenorime žiūrėti į juos ir jas
[Pasaulio lietuvių rašytojus] kaip į egzotiškus kitus, kaip ir nenorime laikyti
jų nei „tremtiniais“, nei egzilais“, [1]– elegantiškoje įžangoje rašo antologijos sudarytojai.
Iš viso į „Egzodiką“ atrinkti 35 už Lietuvos
ribų gyvenantys rašytojai. „Į antologiją
įėjo ir vaikų literatūra, ir pjesės, ir prozinės miniatūros. „Egzodikoje“
galima rasti ir jau žinomų vardų, tokių kaip Antanas Šileika, Dalia Staponkutė
ir pan. Bet yra ir tokių rašytojų, kurie nežinomi arba ilgai neberašo“, – per
antologijos pristatymą Rašytojų klube sakė S. Vasiliauskas.[2]
2019-ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais, jiems skiriama gausybė renginių tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančioje parodoje atskleidžiama, kad Amerikos lietuviai visada buvo ir yra glaudžiais ryšiais susisieję su Lietuva ir joje vykstančiu gyvenimu.
„Frankofonija yra ne tik prancūzų kalba, bet ir literatūra, kultūra, jos sklaida. XVIII a. Paryžius tampa intelektualine sostine, ir skelbiamos naujos idėjos plinta ne tik po Prancūzijos provincijas, bet pasiekia ir kitas Europos šalis. Mes atrinkome XVIII–XIX amžių prancūzų literatūros leidinius. Pasirinkti ne žinomiausi to laikmečio autorių veikalai, pavyzdžiui, Voltaire‘o (Voltero) ar Charles de Montesquieu (Šarlio Monteskjė), o tie, kurie yra įdomūs savo forma ir stiliumi. Šie leidiniai yra geriau žinomi specialistams, prancūzų kalbos žinovams, literatūrologams, bet ne plačiajai visuomenei“, –pasakoja Nacionalinės bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnioji redaktorė Dalia Tarailienė.
