LT
Birželio 20 d. 16.00 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Konferencijų salė, V a.) rengiama ambasadorių apskritojo stalo diskusija „Trys laisvės dešimtmečiai: diplomatai ir sunki kaimynystė“. 30-ųjų Sąjūdžio metinių proga organizuojama diskusija vyks lenkų ir lietuvių kalbomis su sinchroniniu vertimu.
Diskusijoje dalyvaus:
Darius Degutis – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams, šiuo metu koordinuoja klausimus, susijusius su Astravo atominės elektrinės problematika; buvęs LR ambasadorius Lenkijos Respublikoje (2001–2004 m.) ir Izraelio Valstybėje (2009–2014 m.). Nuo 1991 m. dirbo įvairiose Lietuvos diplomatijos struktūrose, 2006–2008 m. – LR Ministro Pirmininko atstovas Lietuvos bei Lenkijos energetikos projektams.
Urszula Doroszewska – Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje, 2015–2017 m. Lenkijos Respublikos Prezidento Andrzejaus Dudos patarėja, 2008–2013 m. ambasadorė Gruzijoje (Sakartvele), 2013–2015 m. Lenkų instituto Minske direktorė. Antikomunistinės opozicijos Lenkijos Liaudies Respublikoje veikėja, nepriklausoma žurnalistė, nuo 1989 m. – žurnalistė ir Rytų Europos specialiste.
Dainius Junevičius – LR URM ambasadorius ypatingiems pavedimams. Pirmasis Lietuvos diplomatinis atstovas Lenkijoje: nuo 1991 m. rugsėjo – laikinasis reikalų patikėtinis, 1992–1994 m. – ambasadorius. LR ambasadorius Graikijos Respublikoje (2002–2006 m.) ir Egipto Arabų Respublikoje (2010–2015 m.), Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovas (2008–2010 m.).
Mariusz Maszkiewicz – Lenkijos Respublikos ambasadorius Gruzijoje (Sakartvele), vienas iš Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje steigėjų, 1991–1992 m. Lenkijos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvos Respublikoje, vienas iš konsulato steigėjų ir pirmasis konsulas Gardine (Baltarusijos Respublika), 1998–2002 m. ambasadorius Baltarusijos Respublikoje. Habilituotas socialinių mokslų daktaras, tyrinėjantis Lenkijos užsienio politikos rytinį vektorių bei Lenkijos politiką lenkų, gyvenančių užsienyje, atžvilgiu.
Moderatorius – Tomasz Błaszczak (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).
Apskritojo stalo diskusija organizuojama konferencijos „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“ rėmuose.
Rėmėjas – Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje. Toliau skaityti „Apskritojo stalo diskusija „Trys laisvės dešimtmečiai: diplomatai ir sunki kaimynystė“”
Trakų Dievo Motinos paveikslas – pirmasis atvaizdas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), vainikuotas popiežiaus atsiųstomis karūnomis. Iki LDK valstybingumo praradimo paveikslas garsėjo daugybe stebuklų, buvo gausiai lankomas žmonių ir nuoširdžiai garbinamas. XIX a. jo garbė akivaizdžiai prigeso. Artėjant Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnacijos 300 metų jubiliejui, atgijo ir atvaizdo reikšmė. Šis paveikslas pripažintas ne tik Lietuvos tikinčiųjų, bet ir visos Lietuvos istorijos paminklu, menančiu Didžiojo kunigaikščio Vytauto pamaldumą Marijai, Lietuvos valstybingumo raidą, bažnytinės dailės tradicijas ir piligrimystės ištakas.
Pamaldumo Švč. Mergelei Marijai Lietuvoje vingius iliustruoja ir paroda Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skaitykloje. Joje – būdingiausi XIX a. vid. – XX a. vid. Švč. Mergelės Marijos atvaizdai iš bibliografo ir kolekcininko Vytauto Steponaičio (1893–1957) religinių paveikslėlių rinkinio, saugomo Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Tai „abrozdėliai“ su Šiluvos Dievo Motinos, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos, Žemaičių Kalvarijos Marijos, Pažaislyje esančios Meilingosios Dievo Motinos paveikslais. Atskiras stendas skirtas XIX a. populiariems Marijos Nepaliaujamos Pagalbos ir Gerosios Patarėjos bei Nekalčiausios Marijos Širdies paveikslams. Pristatomoje kolekcijoje nėra nė vieno paveikslėlio, skirto Trakų Dievo Motinai, todėl eksponuojami naujausi Vilniaus arkivyskupijos ir 
Bažnytinio paveldo muziejaus išleisti atvirukai su šiuo atvaizdu. Be Švč. Mergelės Marijos parodoje pamatysime piemenaitę Bernadetą Subiru (Bernadette Soubirous), kuriai Lurdo apylinkėse apsireiškė Marija, patvirtindama Nekaltojo Prasidėjimo tiesą. Taip pat šv. Dominyką ir šv. Kotryną Sienietę – jiems Dievo Motina davė rožių vainiku vadintą maldos karoliukų vėrinį, ir karmelitą šv. Simoną Stoką, vizijos metu suvokusį dvasinę vienuolių aprangos elemento – škaplieriaus – reikšmę. Parodos stendus papildo maldų tekstai, nurašyti nuo nugarinės paveikslėlių pusės (kalba ir rašmenys nekoreguoti) ir XVII a. maldyne prancūzų kalba „Heures nouvelles dedièes a Madame la Dauphine“ (saugoma Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje R.XVII:B.425) rasti augalėliai ir šių metų gegužę Neries pakrantę papuošę žolynai.