2005 metais R. Paknio leidyklos išleista Tomo Venclovos knyga „Vilniaus vardai“, kaip ir prieš tai pasirodęs rašytojo vadovas po Vilniaus miestą, sulaukė ypač didelio skaitytojų dėmesio. Po dvylikos metų pataisytoje ir trečdaliu papildytoje enciklopedijoje skaitytojai ras beveik aštuonis šimtus Vilniuje gyvenusių, šiam miestui dariusių poveikį ar tiesiog pėdsaką jame palikusių žmonių biografijų. Nors tai išties nemažas skaičius, autorius knygos įvade pabrėžia, kad, be abejonės, jis galėtų būti ir dar didesnis. Toliau skaityti „Kovo 16 d.: T. Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ pristatymas”
Valstybingumo erdvėje kovo mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos
Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.
Pristatome kovo mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.
Įėjimas į visus renginius laisvas
Kovo 1–24 d.: paroda „(Ne)provincija. Knygose išlikę atspindžiai: tarpukario Lietuvos miestų ir miestelių žydai“
Penkiuose teminiuose parodos stenduose (Politinis gyvenimas; Žydiškieji miestai ir miesteliai; Religinis ir pasaulietinis švietimas; Dailė ir teatras; Literatūra) pasakojama apie tarpukariu įvairiose Lietuvos vietovėse gyvavusių žydų bendruomenių kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Paroda siekiama parodyti, kad iki Antrojo pasaulinio karo intensyvus žydų kultūrinis gyvenimas vyko ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose ar visiškai mažuose miesteliuose: Kaune, Šiauliuose, Vilkaviškyje ir t. t. Ši paroda yra tęstinio šviečiamojo projekto „Žydų kultūros ir istorijos horizontai Lietuvos regionuose“ dalis. Anot projekto rengėjų, svarbu nuodugniai nagrinėti kultūrinę Lietuvos žydų įtaką mūsų šalies raidai, šviesti apie jos istorinį reikšmingumą, o į šią veiklą įtraukti ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių Lietuvos miestų gyventojus, kurių daugelis nėra nei pakankamai informuoti, nei turintys sąlygų susipažinti su tuo, kas pamiršta. Projektas „Žydų kultūros ir istorijos horizontai Lietuvos regionuose“ yra skirtas šiai bendruomenių švietimo problemai spręsti.
Parodos rengėjas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos skyrius. Parodoje panaudoti bibliotekos fonduose saugomi leidiniai. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje kovo mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”
Nacionalinė biblioteka dalyvaus Frankofonijos dienose
Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje kovas – frankofonijos mėnuo. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kvietimu šiemet prie Frankofonijos dienų prisijungė ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Kovo 20-ąją, minint Tarptautinę frankofonijos dieną, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks renginys „Dėstytojai iš Prancūzijos tarpukario Lietuvoje: pokalbis apie Albert Prioult ir Raymond Schmittlein“. Toliau skaityti „Nacionalinė biblioteka dalyvaus Frankofonijos dienose”
1965-ųjų vasara pas Katiliškius
2017-ųjų lapkritį Kaune vykusioje Algimanto Mackaus ir Liūnės Sutemos sukaktims paminėti skirtoje konferencijoje „Nužemintųjų generacijos kodai“ dr. Dalia Cidzikaitė pristatė nedaug kam žinomus archyvus – sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV).
12 metų, nuo 1965 m. birželio iki 1977 m. lapkričio, M. ir K. Almenai įrašinėjo pokalbius su žinomesniais JAV lietuviais, dažniausiai DP emigracinės bangos atstovais. Dukart 1965 m. vasarą, birželio 14-ąją ir liepos 23-iąją, K. Almenas viešėjo pas Katiliškius. K. Almeno pokalbiai su M. Katiliškiu ir Liūnės Sutemos pseudonimu rašiusia Zinaida Nagyte-Katiliškiene – neformalūs, tai vienas kitą neblogai pažįstančių žmonių pasikalbėjimai rimtomis ir kasdienėmis temomis. Kalbama pernelyg nesilaikant K. Almeno pasiūlytos teminės linijos, vis nuklystant į praeitį Lietuvoje, Vokietijoje ir Amerikoje, dažnai minimi trys neseniai Anapilin išėję rašytojai – Antanas Škėma (1910–1961), Julius Kaupas (1920–1964) ir Algimantas Mackus (1932–1964).
D. Cidzikaitės atrinktos pokalbių atkarpos publikuojamos „Literatūroje ir mene“ >>
Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“: iškilių vilniečių enciklopedija
2017 m. R. Paknio leidykla išleido naują poeto, intelektualo Tomo Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ laidą: pirmoji išėjo 2006 m., 2013 m. knyga buvo išleista Varšuvoje, lenkų kalba. „Tai biografijų rinkinys, savotiška įžymių vilniečių enciklopedija. Dabar siūlau pataisytą ir trečdaliu papildytą šios enciklopedijos laidą“, – taip naująją knygą pristato pats autorius.
Skoningai išleistus „Vilniaus vardus“ sudaro beveik aštuoni šimtai biografijų, į knygą pateko tik jau mirę asmenys (autoriaus žodžiais: „tie, kurių nebebuvo gyvų 2016 metų gruodžio 31-ąją“). Taikant šį kriterijų, į naująją „enciklopedijos“ laidą įtraukta ir šviesaus atminimo filosofo Leonido Donskio biografija. Visi 
įtrauktieji glaudžiai susiję su Vilniumi: jame gimę, ilgokai gyvenę arba kitaip virtę „sostinės paveldo dalimi“. Vilniaus vardai – tiek garbių, tiek „labai nesimpatingų“ asmenybių – aprėpiami nuo Viduramžių. T. Venclova teigia, kad vienas iš knygos sudarymų principas – grynai subjektyvus: „Įtraukiau tuos asmenis, apie kuriuos rašyti man buvo įdomu“.
Mums labai džiugu, kad T. Venclova nepamiršo įtraukti Silvijos Vėlaviečienės (1941-2011): ilgametės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojos, Lituanistikos (vėliau – Lituanikos) skyriaus vedėjos. Ji rinko išeivijos spaudą, glaudžiai bendradarbiavo su užsienio lietuviais. Kaip T. Venclova 
mini biografijoje, jau po S. Vėlavičienės mirties pasirodė reikšminga jos knyga „Draustosios spaudos pėdsakais“ (Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011). S. Vėlavičienės tekstuose užfiksuoti esminiai politinių procesų nulemti spaudos, leidybos pokyčiai, susiję su žodžio laisvės atvėrimu, spaudos cenzūros griūtimi, bibliotekų specfondų naikinimu, laisvojo pasaulio literatūros pažinimu, lietuvių išeivijos kultūrinio paveldo grįžimu. Knygą sudarė S. Vėlavičienės kolegė Jolanta Budriūnienė – dabartinė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento, kuriam priklauso Lituanistikos skyrius, direktorė.
Nacionalinės moksleivių akademijos dalyvių viešnagė Nacionalinėje bibliotekoje
Vasario 20 dieną Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) lietuvių filologijos sekcijos dalyviai lankėsi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur jų laukė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus parengta programa. Skyriaus darbuotoja Rima Mažeikienė vedė NMA dalyviams pažintinę ekskursiją – pristatė bibliotekos erdves, veiklas ir teikiamas paslaugas. Dr. Dalia Cidzikaitė skaitė paskaitą apie vienos knygos atsiradimo istoriją, kurioje moksleivius supažindino su JAV Lietuvių bendruomenės įgyvendintu projektu „JAV LB Sakytinės istorijos projektas“ ir jam pasibaigus išleista knyga lietuvių („Manėm, kad greit grįšim. 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus, 1940–1944“) ir anglų kalbomis („We Thought We‘d Be Back Soon. 18 Stories of Refugees, 1940–1944“). Po paskaitos jaunieji filologai žiūrėjo filmą „To Be LT: Kartu Amerikoje“ (rež. Jurgis Didžiulis), diskutavo apie Lietuvos diasporą ir lietuviškąją tapatybę užsienyje. Toliau skaityti „Nacionalinės moksleivių akademijos dalyvių viešnagė Nacionalinėje bibliotekoje”