Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
*
Visą gyvenimą
ieškojau tavęs –
savo paukščio.
Dabar ant aukšto
nulapojusio klevo,
tarp sunkių ir lietingų
lapkričio debesų.
Tupi vienas ir svetimas
mano sakalas:
miegustom akim
tarytum sapnuodamas,
žiūri jisai
į tolimą tolumą –
ir nemato žemės,
nemato manęs.
Prisijaukinsiu sakalą, Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1978, p. 65.
Populiaraus vegetariško restorano „Claire’s Corner Copia“, įsikūrusio Niu Heivene, šalia Jeilio universiteto miestelio, firminis patiekalas jau daugelį metų yra „Lithuanian Coffee Cake“ („Lietuviškas kavos pyragas“), trumpiau vadinamas tiesiog „Lith.“. Iš pradžių pyragas su cinamonu, razinomis, riešutais ir kava valgiaraštyje vadinosi „Sally Tessler’s Mother’s Coffee Cake“ („Salės Tesler mamos kavos pyragas“), tačiau toks ilgas pavadinimas buvo sprangus. Salė Tesler, restorano darbuotoja, užsiminė, kad jos šeima į JAV atvyko iš Lietuvos, kuri tuomet dar buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Šeimininkai sutiko su Salės pasiūlymu pyragą pervadinti „Lietuvišku kavos pyragu“. Dabar juokaujama, kad pyragas paskatino politines permainas.
Daugiau apie restoraną „Claire’s Corner Copia“ ir pyragą „Lith.“ skaitykite:
http://archives.yalealumnimagazine.com/issues/2005_11/claire.html
https://proofofthepudding.wordpress.com/tag/lithuanian-coffee-cake/
Spalio 6 d. Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje įvyko antrasis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuojamo renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“ renginys − kūrybinės dirbtuvės, kurių metu gimnazistai pasirengė pokalbiams su emigraciją patyrusiais Ukmergės krašto žmonėmis. Toliau skaityti „Įvyko renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“ kūrybinės dirbtuvės”
Spalio 1 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko mokslinė konferencija „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai“, skirta rašytojos 170–osioms gimimo metinėms paminėti.
Minint kūrėjos gimimo sukaktį, Maironio lietuvių literatūros muziejus kvietė muziejininkus, literatūrologus, mokytojus iš visos Lietuvos. Konferencijoje norėta aktualizuoti Žemaitės asmenybę, veiklą, kūrybinį, archyvinį palikimą, per tai bandant suvokti ir atverti visuomenei giliuosius kultūros klodus. Toliau skaityti „Mokslinė konferencija „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai“”
JAV fizikas dr. Raymond J. Krisst, Lietuvoje žinomas kaip Rimas Kriščiokaitis, nuo pat atvykimo su tėvais į JAV (1949 m.) gyvena Hartforde, Konektikuto (Connecticut) valstijoje. Mokslininkas vykdė fundamentinius ir taikomuosius tyrimus Mičigano (Michigan State University, East Lansing), Jeilio (Yale) ir Harvardo universitetuose, Argono nacionalinėje laboratorijoje (Argonne National Laboratory), Masačiusetso technologijos institute (Massachusetts Institute of Technology), Helmholtzo asociacijos mokslinių tyrimų centro DESY (Deutsches Elektronen-Synchrotron) laboratorijose Vokietijoje ir kt. Ši daugiaplanė dr. Rimo Kriščiokaičio veikla gali pasitarnauti mokslo ir verslo plėtrai Lietuvoje.
Daugiau apie mokslininką bei jo tyrinėjimus skaitytkite >> http://mokslolietuva.lt/2015/07/esu-veiklos-zmogus/
II pasaulinio karo pabaigoje daugiau kaip 65 000 lietuvių pasitraukia į Vakarų Vokietiją. Čia pradedama vystyti kultūrinė veikla, leidžiami laikraščiai ir knygos, steigiamos mokyklos. 1948-aisiais Vokietijoje veikia 158 lietuviškos mokyklos, iš kurių 26 – gimnazijos, tačiau jų skaičius palaipsniui pradėjo mažėti. Iki šių dienų neišliko nei latvių, nei lenkų, nei vengrų mokyklos. Išliko Vasario 16-osios gimnazija.
1950 m. Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdyba Diepholzo kareivinėse įsteigia gimnaziją su bendrabučiu. 1951 m. gimnazijai Lietuvos nepriklausomybės šventės metu suteikiamas laisvės – Vasario 16-osios – vardas. Iškilmėse dalyvavo garbės svečias Vilhelmas Storostas-Vydūnas. 1954 m. Tėvo Alfonso Bernatonio iniciatyva gimnazija perkeliama į Hüttenfeldą, kuriame VLB įsigijo 5 ha sklypą su Rennhofo pilimi. Didelės pasaulio lietuvių paramos sulaukusi gimnazija remontuojama, pilis pritaikoma klasėms ir bendrabučiui. Laikui bėgant pastatomas klasių ir administracijos pastatas, 1972 ir 1987 metais – mergaičių ir berniukų bendrabučiai. 1999 m. Gimnazijai suteikiamas Vokietijos valstybės pripažintos gimnazijos statusas.
Šiandien gimnazija yra dvikalbė mokykla, kurioje dirbama pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, ji papildyta lituanistinio ugdymo programa: lietuvių kalba ir literatūra, Lietuvos istorija, lietuviškai mokomasi religijos, geografijos, veikia tautinių šokių kolektyvas, vokiečių vaikai lanko lietuvių kalbos būrelį. Gimnazijoje mokosi 187 mokiniai, dirba 30 mokytojų, 10 administracinių-ūkinių darbuotojų, mokoma penkių kalbų: lietuvių, vokiečių, anglų, rusų, prancūzų, veikia 23 neformaliojo ugdymo būreliai.
Paruošta pagal: VLB informacijos 2015, nr. 2, p.4-5
Nuotraukos iš Gimazijos/VLB archyvo