Nauja knyga apie sovietų kovą su rezistencija

Statiev_virselis„1943 m. pradžioje, pradėję pirmuosius reidus giliau į Vakarų Ukrainą, sovietų partizanai susidūrė su tūkstančiais vietinių kovotojų. Kai kurie iš jų turėjo šautuvus, dažnai – be taikiklių ar magazinų; kiti nešėsi tik kardus, iš dalgių pagamintas ietis, kirvius ar šautuvų imitacijas, padarytas iš langų skląsčių, kad žiūrint iš nuotolio atrodytų kaip tikri ginklai“, – šiais sakiniais prasideda Alexanderio Statievo knyga „The Soviet Counterinsurgency in the Western Borderlands“. 2013 m. Kembridžo universiteto leidyklos išleistoje knygoje analizuojama sovietų kova su antikomunistiniu pasipriešinimu Vakarų Ukrainoje, Vakarų Baltarusijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kai šie kraštai buvo  inkorporuoti į Sovietų Sąjungos sudėtį po Molotovo-Ribentropo pakto.

Daugiau apie knygą:

http://www.cambridge.org/us/academic/subjects/history/twentieth-century-european-history/soviet-counterinsurgency-western-borderlands#contentsTabAnchor

Apie autorių:

https://uwaterloo.ca/history/people-profiles/alexander-statiev

Iš emigrantų spaudos: kaip atsigaivinti karštą vasaros dieną?

Kai Lietuvoje termometro stulpeliai šoktelėjo iki + 30 laipsnių, ypač norisi ko nors lengvo. Šaltos sriubos – tikra atgaiva. Literatūroje daug rašoma apie šiltas sriubas ir jų naudą, tačiau šaltos sriubos ne mažiau populiarios.

pensininkas 1994 liepa nr7 p25 gaivinancios vasaros sriubos
Gaivinančios vasaros sriubos. Pensininkas, 1994,  liepa (Nr. 7), p. 25

Skandinavai kaip desertą siurbčioja šaltas vaisių sriubas, graikai gali pavaišinti atšaldyta vištienos sultinio sriuba, ispanai didžiuojasi savo gaspačio, Rytuose šaltos sriubos gardinamos mėtomis, o atogrąžų šalyse šis patiekalas gaminamos iš avokadų, kokosų pieno.

Emigrantinėje spaudoje galima rasti naudingų patarimų, kaip atsigaivinti karštą vasaros dieną bei įdomių, išbandytų šaltsriubių receptų. Siūlome ne tik perskaityti!

Leidinį Pensininkas rasite svetainėje Epaveldas  (spausti ant aktyvios nuorodos):

Gaivinančios vasaros sriubos. Pensininkas, 1994, liepa (Nr. 7), p. 25 

Kaip apsaugoti sveikatą karščių metu. Pensininkas, 1987, birželis (Nr. 6), p. 4

Pensininkas. 1987, Nr.6
Naudingi patarimai. Pensininkas, 1987, birželis (Nr.6), p. 4.

 

Lituanikos skyriaus viešnia – Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vykdomoji direktorė

LTSC vykdomoji direktorė Kristina Lapienytė Lituanikos skaitykloje. Šalia jos – Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė
LTSC vykdomoji direktorė Kristina Lapienytė Lituanikos skaitykloje. Šalia jos – Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.

Rugpjūčio 4 dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriuje lankėsi viešnia iš Amerikos – Čikagoje veikiančio Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vykdomoji direktorė Kristina Lapienytė. Su viešnia aptartas bendradarbiavimas projektinėje veikloje įgyvendinant bendrus projektus, užsiminta apie būtinybę atnaujinti LNB ir LTSC bendradarbiavimo sutartį. Lapienytė domėjosi galimybe prie LNB sistemos prijungti LTSC vedamą knygų katalogą, taip pat LNB interneto svetainėje paskelbti virtualias LTSC jau parengtas ir būsimas parodas.

Spaudoje: Lituanikos skyriaus darbuotojų publikacijos žurnale „Gimtasis žodis“

2015-GZ_Nr07-703x1024Lietuvoje leidžiamame žurnale „Gimtasis žodis“ gausu vertingų straipsnių, kurie naudingi ne tik pedagogams, bet ir literatūros tyrėjams ar mėgėjams. „Gimtajame žodyje“ – įspūdžiai apie perskaitytas knygas, kultūros ir literatūros reiškinius. Leidinys  supažindina su naujausiais lietuvių kalbos ir literatūros tyrimais.

Žurnale pasirodo lietuvių diasporos spaudą saugančio Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus publikacijų. Per šių metų pusmetį Lituanikos skyriaus darbuotoja vyresn. bibliografė Deimantė Bandzevičiūtė parengė tris straipsnius, tyrinėjančius išeivijos autorių kūrybą.
Vasario mėnesį skelbtame straipsnyje „Antano Škėmos novelės „Giesmė“ ir Džeimso Džoiso romano „Ulisas“ ištraukos analizė. Modernusis žmogus“ analizuojami bei lyginami šių kūrinių modernizmo elementai.

Išeivijos kūrėjo Petro Babicko lyrika vertybiškumo aspektu nagrinėjama  balandžio mėnesio numeryje. Straipsnyje „Vertybių kaita Petro Babicko lyrikoje“ atsiskleidžia vertybių modeliai, jų kismas bei pagrindinės poezijos dominantės.

Naujausiame numeryje pristatomi mažai žinomo, Brazilijoje gyvenusio „Venancijaus Ališo poetiniai būdravimai“. Iš lietuvių poezijos ši išsiskiria filosofiškumu, Pietų Amerikos žemyno egzotika bei fantastiniais vaizdais.

Šių autorių kūrybos galite rasti Lituanikos fonduose.

Iš Lituanikos fondų: „Lietuvių misijos Amazonėje“

Aleksandras Guobys, Antanas Saulaitis „Lietuvių misijos Amazonėje“, Vilnius: 2002
Aleksandras Guobys, Antanas Saulaitis „Lietuvių misijos Amazonėje“, Vilnius: 2002

Tai viena iš nedaugelio apybraižų apie solidų įnašą į lietuvių misijų istoriją. Knyga ypatinga tuo, kad abu autoriai ( kun. Antanas Saulaitis ir Aleksandras Guobys) pažinojo žmones, apie kuriuos rašė, savo akimis matė laukinę Amazonės gamtą, jos gyventojus, susidūrė su kultūros kontrastais, o A. Saulaitis Pietų Amerikoje misionieriavo septynerius metus.

Vienuolis salezietis išrado raštą kelioms indėnų gentims; kunigas pastatė didžiulę ligoninę ir keturis laivus-ambulatorijas; sesuo vienuolė įsteigė ligoninę raupsuotiem, šios visos istorijos – apie mūsų tėvynainius. Nesate girdėję? Visa tai vyko ir tebevyksta tolimoje Pietų Amerikoje, Amazonijoje, krašte, kuriame ilgus dešimtmečius darbuojasi lietuvių misionieriai,- iššūkio žmonės, kuriems tikėjimas Dievu ir artimu neatsiejamas nuo kasdienės pastangos nenuilstamu darbu keisti save, kitą ir pasaulį meilės kryptimi.

Lietuvių misijos Amazonėje / Aleksandras Guobys, Antanas Saulaitis. – Vilnius : UAB „Efrata”, 2002 ([Vilnius : Standartų sp.]). – 177.

Imigranto patirtis: kaip atrasti savo vietą?

41iOOudprOL._SY344_BO1,204,203,200_Tony Mankus, būdamas penkerių, kartu su šeima buvo priverstas palikti Lietuvą dar II pasaulinio karo metais. Savotiškas ištrėmimo jausmas ir skausmas jį persekiojo nuo įsikūrimo DP stovykloje Vokietijoje iki pat senatvės gyvenant jau Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Kur aš priklausau? Kur mano vieta?”, – pagrindinis klausimas, kurį svarsto Tony Mankus. Šis nuoširdus, nesentimentalus pasakojimas sudomins įvairaus amžiaus skaitytojus, o ypač tuos, kurie domisi autentiškomis imigrantų patirtimis.

Tony Mankus apie imigranto patirtis >>