Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Gegužės 7 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos posėdžių salėje (Gedimino pr. 51, 7 aukštas, Vilnius) vyks antrasis diasporos tyrėjų seminaras ir dr. Lauros Laurušaitės monografijos „Tarp nostalgijos ir mimikrijos: lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai“ pristatymas. Programa: http://literatura.vdu.lt/wp-content/uploads/2015/04/Seminaro-programa.pdf
Prieš 125 metus gimė rašytojas, diplomatas Jurgis Savickis. Šia proga pateikiame laišką dr. Jurgiui Šauliui (1879-1948), Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui ir Savickio kolegai diplomatui. Šis J. Savickio laiškas įdomus tuo, jog parašytas tarsi grožinės literatūros kūrinys. Jame atsiskleidžia kūrėjo gyvenimo detalės bei asmeniškas rašytojo bendravimas su diplomatu J. Šauliu.
Toliau skaityti „Prieš 125 metus gimė rašytojas Jurgis Savickis”
Mykolas Jurgis Drunga gimė 1948 m. balandžio 20 d. Tiubingene. Drunga žinomas JAV lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas. Sunku būtų išvardyti visus šio energingo žmogaus veiklos barus, tačiau keletą svarbesnių galima išskirti.
Mykolas Drunga „Encyclopedia Lituanica“ 4-5 tomų vyr. redaktoriaus pavaduotojas, „Lietuvių studentų sąjungos metraščių“ vyriausias redaktorius, savaitraščių „Keleivis“, „Vienybė“, „Draugas“ redakcijų bendradarbis. Žurnalų „Akiračiai“, „Metmenys“, „Naujasis Židinys-Aidai“,„Lituanus“, „The Observer“ bendradarbis. 1980–1990 m. Amerikos lietuvių bibliotekos leidyklos (Lithuanian Library Press), 1985–1989 m. žurnalo „Baltic Forum“ vertėjas. Nuo 1990 m. „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ lietuviškų laidų redaktorius. Buvęs JAV lietuvių bendruomenės tarybos bei Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, aktyviai dalyvavęs draugijos „Santara-Šviesa“ veikloje. Nuo 2004 m. Mykolas Drunga Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centro ir Lietuvos radijo bendradarbis.
Sveikiname su gimtadieniu ir linkime prasmingų darbų!
Unė Babickaitė – viena ryškiausių ir spalvingiausių praėjusio šimtmečio lietuvių teatro asmenybių, aktorė ir režisierė, vaidinusi Holivudo filmuose, Niujorko, Vašingtono ir Paryžiaus scenose. 1930–1932 m. Paryžiuje Unės rašytas dienoraštis, kupinas subtilios ironijos. Jame atsiskleidžia juokingas ir efemeriškas, negailestingas ir kartu magiškas teatro pasaulis. Dienoraštyje daug kalbama apie aktorystės prigimtį, žmogaus ir kaukės (visuomenėje bei scenoje) paradoksą: kaukė, kuri reikalinga visuomenėje, kad išsaugotum individualumą, ir – kaukė scenoje, leidžianti atsiverti, tapti savimi. Toliau skaityti „Unė Baye – spalvingoji praėjusio šimtmečio lietuvių teatro asmenybė”
Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Petro Palilionio knyga „Metai Tamsčiuko atokaitoj”. Ši rašytojo skaitytinė drama yra apie rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir pedagogo Antano Kasperavičiaus gyvenimų sampynas pagal laiškus, rastus Pabuojų kaimo sodyboje. Į P. Palilionio rankas atsitiktinai pateko trisdešimt Kasperavičiaus laiškų, rašytų savo globėjai. Šie laiškai galėjo pražūti, jeigu nebūtų rasti kūrinio autoriaus gimtojo kaimo griaunamoje kaimynų sodyboje.
Apie G. Petkevičaitę-Bitę išleista ne viena monografija, išspausdinta jos korespondencija, tačiau vis dar atrandama įdomių dalykų, atveriančių naujų spalvų žymiosios rašytojos portretui, o taip pat supažindina su mažai žinomu Antanu Kasperavičiumi.
Antanas, būdamas dar visai mažas, pateko garsios rašytojos globon. Įgimtų gabumų ir Bitės globos dėka vargšų vaikas tapo veikliu pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikų agronomu, pedagogu, muziejininku, visuomenės veikėju.
1944 m. Antanas Kasperavičius su šeima emigravo į Vakarus. Žinių apie jo gyvenimą JAV rasta nedaug. Žinoma, kad Jungtinėse Valstijose dirbo sodininku. A. Kasperavičius neblogai valdė žodį, dar dešimties neturinčio berniuko vaizdelį apie berželį ir jo „košę” G. Petkevičaitė išspausdino „Vilniaus žiniose”. Pasitraukęs į JAV, dar Vokietijoje 1946–1948 m. kartu su Petru Būtėnu pradėjo leisti kultūrinį žurnalą „Žingsniai” (leidinį galima rasti Lituanikos skyriaus fonduose), kuriame buvo išspausdinta ir keletas G. Petkevičaitės laiškų. A. Kasperavičius, traukdamasis iš Lietuvos, pasiėmė brangiausius daiktus, tarp kurių buvo ir mylimos globėjos laiškai .
Daugiau apie šią draugystę ir Petro Palilionio sakytinę dramą skaitykite >> Draugas. Mokslas, menas, literatūra. 2015 m. vasario 7 d., p. 6
Tinklaraštyje jau esame pristatę istoriko, fotografo Jano Sklodovskio (J. Skłodowski) novatorišką monografiją „Žemaičių kapinės: lenkiški pėdsakai Abiejų Tautų istorijoje“. Lituanikos skaitykloje dabar galima rasti ir Varšuvoje išleistą, vertingą knygą apie Bernardinų kapines (Cmentarz Bernardyński w Wilnie). Leidinyje pristatomos šiek tiek primirštos, tačiau gražios, istorinės Vilniaus Užupio kapinės. Albumas buvo išleistas minint 200-ąsias jų metines. Tekste, papildytame apie 150 nuotraukų, pateikiama kapinių istorija, pasakojama apie čia palaidotus asmenis. Knygos sumanytojas ir nuotraukų autorius – fotografas ir operatorius K. Hejke, parengęs jau keliolika panašių albumų. Kviečiame skaityti!