Mylite fotografiją?..

Mylite fotografiją? Ją mylėjo ir grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis. Nacionalinę biblioteką pasiekė puikus albumas „Kocham fotografię / For the love of photography / Myliu fotografiją“ (Warszawa: Dom Spotkań z Historią, 2019). Knygos puslapiuose atsiveria epocha prieš Pirmąjį pasaulinį karą: kaip mini parodos, kurią lydi šis albumas, kuratorė Katarzyna Madoń-Mitzner, grafo kūrybinis palikimas virsta etnografine jau išnykusio pasaulio – Vaitkuškio dvaro, Kauno gubernijos kaimų ir miestelių XIX ir XX a. sandūroje – apybraiža . 

Pamatyti fotografijų iš albumo ir išgirsti pasakojimą apie jas (lenku k.) galite šiame video pasakojime >>

Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2020“ penketukai

KNYGOS SUAUGUSIESIEMS

  • Andriuškevičius Alfonsas. Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai, 2002–2015. Vilnius: Apostrofa, 2020
  • Kavaliauskaitė Akvilė. Kūnai. Vilnius: BALTO leidybos namai, 2020
  • Kunčius Herkus. Geležinė Stalino pirštinė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019
  • Parulskis Sigitas. Dvigubo dugno keleiviai. Vilnius: Alma littera, 2019
  • Radzevičiūtė Undinė. Grožio ir blogio biblioteka. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020

POEZIJA

  • Butkus Tomas S. Ežero žemė. Klaipėda: Vario burnos, 2020
  • Marčėnas Aidas. Ir. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019
  • Striogaitė Enrika. Žmonės. Kaunas: Naujasis lankas, 2019
  • Toleikytė Ieva. Raudonas slidus rūmas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020
  • Užgiris Rimas. Tarp. [Vertė Marius Burokas, Dominykas Norkūnas, Edgaras Platelis]. Kaunas: Kauko laiptai, 2019

PUBLICISTIKA IR DOKUMENTIKA

  • Emilijos dienoraštis, 1942–2015 m.: vienos epochos liudijimas. Vilnius: Tyto alba, 2020
  • Jakaitė Karolina. Šaltojo karo kapsulė: lietuvių dizainas Londone, 1968: vieno paviljono istorija. Vilnius: Lapas, 2019
  • Lunevičiūtė Gabija. Vilniaus atminties punktyrai. Vilnius: BALTO leidybos namai, 2020
  • Mekai Jonas ir Adolfas. Gyvenimo lai(š)kai. [Sudarytojas Kęstutis Pikūnas]. Vilnius: Post scriptum. Littera, 2019

Suaugusiųjų prozos, poezijos bei publicistikos ir dokumentikos knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė komisijos pirmininkė Lina Buividavičiūtė (poetė, literatūros apžvalgininkė, kritikė), dr. Neringa Butnoriūtė (literatūros kritikė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarių mokslų fakulteto dėstytoja), Elžbieta Banytė (mokytoja lituanistė, literatūros kritikė), dr. Jūratė Čerškutė (literatūrologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja), dr. Dainius Vaitiekūnas (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovas).

Už labiausiai patikusias knygas galima balsuoti iki 2021 m. vasario 18 d. interneto svetainėje metuknyga.lt, elektroniniu paštu skaitymometai@lnb.lt arba paštu, adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius.

Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai bus apdovanoti per Vilniaus knygų mugę 2021 metų vasarį.

Akciją „Metų knygos rinkimai“ rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija.

Spalio pirmąjį šeštadienį minima Kūno kultūros ir sporto diena

Parengė Deimantė Žukauskienė

Interneto svetainėje day.lt „Sakoma: sportas – sveikata. 1934 metų spalio 1 d. pradėjo veikti pirmoji valstybinė sporto institucija – Kūno kultūros rūmai, kurie pradėjo rūpintis ir visos tautos kūno kultūra, skiepijo mintį, jog svarbiausia – sveika ir išauklėta tauta. LR Seimo sprendimu, ši diena į atmintinų datų sąrašą įtraukta 2008 m., o Kūno kultūros ir sporto dienai paminėti skirtas pirmasis spalio šeštadienis“.

Šia proga pasidairėme po Lietuvos kultūros paveldo svetainę – epaveldas.lt, kuriame aptikome įdomių, aktualių leidinių šia tema, siūlome juos pasklaidyti:

Mokslas, sveikata ir kultura / parašė Antanas Bridis. – 1908. – 31 p.

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1R0000014574

Jėga ir grožis / redaguoja Jonas Dagelis (J. Dagelis). – 1923-1928

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000764790

Fizinis lavinimas ir jo tikslai / St. Šalkauskis. – 1928

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/SAVB/C150000372337

Kūno kultūra ir sveikata / Kūno kultūros rūmai. – 1933-1934

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB010D97D1

Fiziškas auklėjimas / redaktorius Antanas Jurgelionis. – 1931-1940

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000707042

Taip pat daug periodinių leidinių, skirtų sportui:

Sportas / redaguoja Joana Šulginienė. – 1923-1928

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10000163613

Iliustruotasis sportas / redaktorius leidėjas Stasys Matulevičius. – 1929

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000726736

Sporto menturys / redaguoja Joana Šulgienė; atsakomasis redaktorius Valdemaras Gulmanas. – 1925-1927

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000856591

Stadionas / [red.] Antanas Brazauskas. – 1936

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000858265

Poetinis Donaldo Kajoko debiutas Italijoje

Parengė Jolanta Matuzaitė

Nacionalinės bibliotekos knygų kolekciją neseniai papildė nedidelė Pavijoje (Italija) įsikūrusios leidyklos „Effigie“ išleista knygelė „All’asinello sordo“ („Kurčiam asiliukui“). Tai pirmieji poeto Donaldo Kajoko kūrybos vertimai į italų kalbą.

„Kodėl Kajoko debiutui Italijoje rinkomės „Kurčiam asiliukui“? Tai mėginimas apmąstyti šiandienę poezijos (nesvarbu, italų ar lietuvių) padėtį“ – teigia vertėja Jurga Po Alessi. „Šios dvi šalys atrodo tolimos ir skirtingos savo kalba, kultūra, peizažu, tačiau adresatas yra vienas ir tas pats. Tasai kurčias lietuviškas asiliukas yra ir (šiek tiek) itališkas.“

Daugiau apie knygą:

ps://www.itlietuviai.it/lietuvio-poezija-isversta-i-italu-kalba-skirta-kurtiems-asiliukams/

Nacionalinę biblioteką pasiekė naujos knygos apie LDK istoriją

Atrinko ir parengė Vaclava Filipovič

Ольгерд / Виктор Чаропко. – Минск : Адукацыя i выхаванне, 2019. – 94, [2] p. : iliustr., faks., portr., žml.. – (Великие князья ВКЛ)

Bibliogr.: p. 94

ISBN 978-985-7191-94-9

Свидригайло / Виктор Чаропко. – Минск : Адукацыя і выхаванне, 2019. – 94, [2] p. : iliustr., faks., portr., žml.. – (Великие князья ВКЛ)

Bibliogr.: p. 94

ISBN 978-985-599-050-6

Baltarusių rašytojo ir istoriko V. Čaropkos knygos „Algirdas“ ir „Švitrigaila“ tęsia knygų seriją „LDK didieji kunigaikščiai“. Daugybė spalvotų iliustracijų papildo kunigaikščių gyvenimų aprašymus ir leidžia geriau suprasti aprašytų įvykių istorinę atmosferą.

Toliau skaityti „Nacionalinę biblioteką pasiekė naujos knygos apie LDK istoriją”

Pasaulinę barzdos dieną minint

Parengė Jurgita Kristina Pačkauskienė

Rugsėjo pirmasis šeštadienis – Pasaulinė barzdos diena. Šia proga – trumpa barzdos auginimo ir skutimo apžvalga su barzdotų vyrų atvaizdais iš knygų, dailės muziejų bei Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fondo.


Sokrato portretas. Marmuras, I a., Luvro muziejus.

Helenistinio laikotarpio romėnų meno paminklai (dauguma romėnų skulptūrų, kaip žinome, yra senesnių graikiškųjų kopijos) liudija, jog barzdą nešiojo beveik visi senovės graikų filosofai ir mokslininkai: Sokratas, Platonas, Pitagoras, Hipokratas, Archimedas ir net Plotinas, gyvenęs III a. po Kristaus. Barzdoti ir senovės Graikijos ir romėnų panteono dievai bei didvyriai: Dzeusas, Hadas, Poseidonas, Heraklis, Jupiteris, Saturnas, Janas ir kiti.  Sekdami graikų išminčių pavyzdžiu, barzdą kaip orumo ir intelekto ženklą nešiojo daugelis Romos imperatorių iki Konstantino Didžiojo, kurio itin švariai nuskusto veido atvaizdai išliko dar jam gyvam esant iškaltuose marmuriniuose biustuose (įdomu tai, jog vėlesnėse graikiškose ikonose imperatorius Konstantinas „pagal graikišką paprotį“ vaizduojamas barzdotas). Po Romos žlugimo vakarinėje Romos imperijos dalyje barzdos vertė buvo primiršta, graikiškoji „filosofų barzdos“ samprata, nors ir nelabai gaji, bet išliko rytinėje krikščioniškos Europos dalyje – t. y., Bizantijos imperijoje.

Toliau skaityti „Pasaulinę barzdos dieną minint”