Vertinga knyga apie Vilniaus senienų muziejų

Informaciją parengė Vaclava Filipovič

Muzeum Starożytności w Wilnie : historia i rekonstrukcja zbiorów malarstwa i grafiki = Museum of Antiquities in Vilna: the history and reconstruction of painting and graphics collections / Natalia Mizerniuk-Rotkiewicz. – Warszawa : Polski Instytut Studiów nad Sztuką Świata ; Toruń : Tako, 2016. – 351 p. ISBN 978-83-62737-92-5

Knygos tema – Vilniaus senienų muziejaus audringos įkūrimo ir veiklos (1856–1865), žymios jo kolekcijos dalies išgabenimo į Maskvos Rumiancevo muziejų (1868–1869) istorija. Autorė pateikia Vilniaus senienų muziejaus meno rinkinių pobūdžio, jų skaičiaus rekonstrukciją, identifikuoja dalį išvežtų meno vertybių, kurios XX a. uždarius Rumiancevo muziejų atsidūrė valstybiniuose Istorijos bei A. S. Puškino vaizduojamosios dailės muziejuose Maskvoje, aptaria eksponatų (tapybos ir grafikos) tolesnį likimą, primena, kad dalis jų vėliau buvo perkelta į Lietuvos nacionalinį muziejų Vilniuje. Ypač vertingi knygos pabaigoje pateikiami šaltiniai – korespondencijos apie išgabentus eksponatus fragmentai, išrašas iš ikonografinių vertybių priėmimo Rumiancevo muziejuje akto, archyvinių dokumentų ir literatūros bibliografija.

Pasirodė žurnalo „Tarp knygų“ 2019 m. 1-asis numeris

Pasirodė pirmasis šių metų „Tarp knygų“ numeris. 

Jame pristatome Nacionalinėje bibliotekoje saugomą prancūzų literatūros klasiko Alexandre’o Dumas knygą „Le maitre d’armes“ („Fechtavimo mokytojas“) su paties autoriaus įrašytu autografu! Dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė supažindina su reikšmingiausiomis Nacionalinės bibliotekos kryždirbystės kolekcijomis: Adomo Varno Lietuvos kryžiais, Vytauto Steponaičio sakralinėmis skulptūrėlėmis, Mstislavo Dobužinskio piešiniais, Juozo Petrulio kraštotyriniais darbais. Numeryje dėmesio skiriama akcijai „Metų knygos rinkimai“. Laureatus sužinosime jau netrukus, per Vilniaus knygų mugę!

Plačiau apie numerį >>

Valstybingumo erdvėje vasario mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome sausio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.

Vasario 5 d. 17.30 val.: Diskusija „Vizijos Vilniaus ateičiai“

Artėjant Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimams, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks trečioji ciklo „Vizijos Vilniaus ateičiai“ diskusija.

Šio ciklo metu kandidatai į Vilniaus merus visuomenei pristato savo pagrindines idėjas ir diskutuoja svarbiausiais miesto ateities klausimais.

Vasario 5 d. vyksiančioje diskusijoje dalyvaus Arūnas Degutis („Gedimino miestas“), Rajmund Klonovski („Vilniečių lokys“), Vilius Navickas („Vilnius gali“), Andrius Stasiukynas („Junkis“) ir Edita Tamošiūnaitė (Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga).

Diskusiją moderuos politologas, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnysis metodininkas-tyrėjas Matas Baltrukevičius.

Renginys bus tiesiogiai transliuojamas Nacionalinės bibliotekos „Facebook“ paskyroje.

Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje vasario mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”

Vasario 6 d.: „Metų knygos rinkimai“: susitikimas su poetu Kornelijumi Plateliu

Kviečiame jau į paskutinį susitikimą su 2018-ųjų „Metų knygos rinkimuose“ nominuotu autoriumi. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje skaitytojai susitiks su poetu Kornelijumi Plateliu, kuris pristatys „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančią savo knygą „Įtrūkusios mėnesienos“. Susitikimo metu poetą kalbins literatūrologė doc. dr. Dalia Satkauskytė, o poeto eilėraščius skaitys Nijolė Kazlauskaitė.

„Įtrūkusios mėnesienos“ (išleido „Odilė“) – jau dešimtasis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato eilėraščių rinkinys. Po ketverių metų pertraukos pasirodžiusioje knygoje poetas toliau plėtoja savo vaizduojamąją poetiką, artistiškai kaitaliodamas kaukes ir kontekstus. Jo eilėraščiuose tarsi nėra lyrinio subjekto – tiesioginiai, tačiau dažniausiai nevienaprasmiai teiginiai būna persipynę su ironija ir humoru. Naujo rinkinio eilėse K. Platelis nevengia slėptis po moters kauke, tarsi moteriško vaidmens atlikėjas Senovės Graikijoje, bandydamas per vaizdinius, dažniausiai erotinius, prasibrauti iki pasąmonės simbolių, užčiuopti situacijų kartojimosi priežastis bei prasmes.

Toliau skaityti „Vasario 6 d.: „Metų knygos rinkimai“: susitikimas su poetu Kornelijumi Plateliu”

Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės

Parengė Rima Dirsytė

2019-aisiais metais Nacionalinė biblioteka mini savo veiklos šimtmetį. Ne mažiau reikšmingas buvo ir pusamžio veiklos metų jubiliejus. Ta proga 1969 metais  buvo išleistas informacinis leidinys („trumpa istorinė apybraiža“ – kaip rašoma pratarmėje)[1]apie bibliotekos veiklą per praėjusius 50 metų ir to meto aktualijas, pasirodė ne vienas straipsnis, vyko renginiai. Įdomu paminėti, kad bibliotekos jubiliejui buvo išleista ir degtukų dėžučių etikečių serija.

Žmonės kolekcionuoja įvairius daiktus, nenaudojamus pagal pirminę paskirtį, tačiau turinčius mokslinę, istorinę, meninę, komercinę arba kitokią vertę. Tarp kolekcionavimų rūšių minima ir filumenija [graik. phileo – mėgstu + lot. lumen – šviesa] – degtukų dėžučių etikečių rinkimas.  Šis pavadinimas atsirado tik 4-ajame XX a. dešimtmetyje, nors kolekcionavimas neabejotinai pradėtas daug anksčiau.  Manoma, kad degtukų „pirmtakai“ Kinijoje buvo žinomi jau X amžiuje, Europoje jie pasirodė viduramžiais, o dabar naudojamus degtukus  XIX a. viduryje  išrado švedai. Netrukus degtukų fabrikai įkurti ir Lietuvoje. Tarpukariu  degtukus gamino tik „Liepsnos“ fabrikas Kaune, Vilijampolėje (veikė 1926–2007 m.). Sovietiniais metais fabrikas buvo nacionalizuotas,1958 m. įtrauktas į medžio apdirbimo kombinato „Startas“ sudėtį ir nuo 1959 iki 1975 m. degtukus gamino šiuo pavadinimu, vėliau sugrąžintas senasis pavadinimas.

Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės”

Nacionalinė biblioteka stiprina kultūrinės diplomatijos veiklos lauką

Sausio 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos kultūros atašė Ukrainoje Jurgis Giedrys. Susitikime su Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore Jolanta Budriūniene ir Lituanistikos skyriaus vadovu prof. dr. Dainiumi Vaitiekūnu bibliotekai perduotas J. Giedrio 2015–2018 m. kadencijos metu sukauptas archyvas, pristatantis gausius daugiaplanės veiklos rezultatus įvairiose kultūros ir meno srityse.

Toliau skaityti „Nacionalinė biblioteka stiprina kultūrinės diplomatijos veiklos lauką”