Kunigas, rašytojas, vertėjas

Arida Riaubienė


Daugiau A. Liepinio nuotraukų >>

Kunigo Augustino Liepinio (1896-1977) vardas užima reikšmingą vietą spaudos istorijoje. Dar studijuodamas Lietuvos universitete jis redagavo „Vienybę“ ir „Tiesos kelią“. Kunigas taip pat bendradarbiavo daugelyje katalikiškos pakraipos laikraščių. Iš jų paminėtini: „Žvaigždė“, „Sargyba“, „Laisvė“, „Šaltinis“, „Rytas“ ir kt. Gyvendamas Panevėžyje, jis redagavo „Panevėžio balsą“ (1924-1935) ir „Panevėžio Balsą“ (1935-1940). A. Liepinis buvo ne tik periodinės spaudos redaktorius ir bendradarbis, bet ir daugelio religinio turinio knygų sudarytojas ir vertėjas. Bene brandžiausias jo veikalas – gyvenimo pavyzdžių rinkinys „Kitų pėdomis“, kurio išleisti 3 tomai (T. 1 -1933, T. 2 -1937, T. 3- 1939 m.). Sudarytojas pirmo tomo pratarmėje rašė, kad „Kitų pėdomis“ bent iš dalies patarnaus pamokslininkams, mokytojams, kateketams, paskaitininkams ir kitiems kalbėtojams. Eilinis skaitytojas čia turėtų rasti nenuobodžių ir naudingų pasiskaitymų“. Parinkti pavyzdžiai yra ne tik istoriniai atsitikimai, bet ir gražūs padavimai, palyginimai, posakiai. Gyvenimo pavyzdžiai knygoje suskirstyti skyriais: Amžinosios tiesos; Gyvenimo dėsniai; Kelias į šviesą. Skaitytojo patogumui knygos gale išspausdinta abėcėlinė dalykų rodyklė, padedanti orientuotis įvairiose teksto sąvokose, pavyzdžiui: atgaila, mirtis, meilė, nuolankumas ir t. t. Toliau skaityti „Kunigas, rašytojas, vertėjas“

Apie apšviestūnus ir tamsūnus

Aptiko Arida Riaubienė


XIX a. antroje pusėje tautiškumo išsaugojimu emigracijoje rūpinosi turintys didesnį išsilavinimą, labiau apsišvietę žmonės. Katalikiškoje spaudoje jie buvo vadinami „apšviestūnais“.  Pateikiame ištrauką:

apsviestunai_didesnis

Jakštas, A. Lietuvei-apšviestunai Amerikoje ir jųjų užduotis. ŽLA, 1891, gruod. 1 (nr. 23), p. 177
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=34999&biRecordId=4036

 

Brazilijomanija

Parengė Arida Riaubienė


XIX a. pabaigoje išaugo emigruojančiųjų iš Lietuvos į Braziliją. Tautinio  judėjimo lyderiai ragino apmalšinti „brazilijomaniją“. Pateikiame ištrauką iš „Varpo“:

arida

Kudirka, V. Tevyniszki varpai. Q.D. ir K. Varpas, 1890,  rugs.(nr. 9), p. 137
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=28873&biRecordId=3555

„Amerikiečių gromatos“ ir carinė cenzūra

Parengė Arida Riaubienė


XIX a. antroje pusėje prasidėjo masinė lietuvių emigracija į JAV.  Rusijos imperijos valdžia, norėdama išsiaiškinti emigracijos priežastis, pavedė Taikos tarpininkams (cariniams valdininkams, prižiūrėjusiems valsčių valdymą ir veiklą) cenzūruoti laiškus. 1900 m. „Tėvynės sargo“ korespondentas kunigas J. Ulickas pranešė laikraščio skaitytojams apie „sąžiningą“ Darbėnų miestelio Taikos tarpininko veiklą. Pateikiame ištrauką:

Ulickas, J. „Amerikiečių gromatos skaitomos“. Senelis. Tėvynės sargas, 1900, nr. 4/5, p. 96
Ulickas, J. „Amerikiečių gromatos skaitomos“. Senelis. Tėvynės sargas, 1900, nr. 4/5, p. 96
Ulickas, J. „Amerikiečių gromatos skaitomos“. Senelis. Tėvynės sargas, 1900, nr. 4/5, p. 97
Ulickas, J. „Amerikiečių gromatos skaitomos“. Senelis. Tėvynės sargas, 1900, nr. 4/5, p. 97

Gromata iš Amerikos

Parengė Arida Riaubienė


„Ūkininke“ 1892 m. buvo išspausdintas „seno amerikono“ Antano Bendoraičio laiškas, kuriame laiško autorius pastebėjo, kad žmones keliauti už marių labiausiai traukia  į Lietuvą atsiųsti „pagyrų“ laiškai ir fotografijos. Laiško autorius prašė netikėti pasakojimais, nes žmonės iš adatos vežimą „prisirenčia“:

Bendoraitis

Bendoraitis, A. Gromata iš Amerikos. Ūkininkas, 1892, birž.-liep. (nr. 6/7), p. 246

http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=115694&biRecordId=13071

„Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ apie nesvetingai sutinkamus emigrantus Amerikoje

Parengė Arida Riaubienė


Laiško pristatymas laikraštyje
Laiško pristatymas laikraštyje

Emigrantų padėtis visais istoriniais laikotarpiais  nebuvo stabili.  „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ 1891 m. išspausdino Lietuvos sūnumi prisistačiusio K. Romanausko  laišką, kuriame jis pasakojo apie nesvetingai sutinkamus į JAV atvykusius žmones. Laiške taip buvo rašoma apie emigrantus:

Szimet 20 dieną liepos m. atvažiavo 2 palioku ir 1 lietuvis į Ameriką ir atsisuko į Roanoką. Cze jie vaikszcziojo szen, vaikszcziojo ten, niekur neužtiko nei paliokų nei lietuvių, nes cze jų nebeprisilaiko, o kapeikos visi trys nebeturėjo nei prie duszios. Vaikszcziojo jau treczią dieną badmiriaudami – susisznekėti nei su vienu negali; vaikai angliku pradėjo mėtyti su akmenimis ir szaukti ant jų: „hello grinhou!, hello grinhou!“ etc. (ei szviežias atėjūnas, durnas žmogus!). Ir teisingai, kad būtų anglikų vaikai neįviję į tą kromą, kuriame asz buvau, užtikro būtų badu numirę (kaip nesykį jau teip atsitiko). Szit tau mielaszirdingi Amerikoje žmonės! Iszvydęs asz juos negalėjau graudume isztverti, žiūrėdamas ant jų nelaimės. Žinoma, kiek galėjau pagelbėjau tuos nelaimingus. Bet kas žino kur kas eina ir keliauja, ar eis kas jeszkoti tokių nelaimingų, o juk tokių isz Lietuvos keliauninkų nemaž į Ameriką keliauja“.

Pateikdamas liūdną emigrantų gyvenimo vaizdą,  žinutės autorius ragino tautiečius, neturinčius  Amerikoje giminių ar draugų,  pasilikti  namuose, nekeliauti  į „pienu plaukiančiąją žemę“.

Romanauskas K. „Dėl visuotinės žinios išeinantiems į Ameriką …“. Lietuvos sunus K. Romanauskas.  ŽLA, 1891, rugp. 15 (nr. 16), p. 128
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=35007&biRecordId=4036