Šiandien minime žymaus Lietuvos ir JAV diplomato, žurnalisto, visuomenės veikėjo Vytauto Antano Dambravos gimimo dieną (1920 m. birželio 10 d.). Nors likimas nuo jaunystės negailėjo sunkių išbandymų, tačiau, kaip teigia V. A. Dambravos ilgametis bičiulis Venesueloje F. Zubras, visoje veikloje šį žmogų vedė tvirta valia ir energija spinduliuojantis charakteris. 1941 m. birželio mėn. okupantai V. A. Dambravos tėvus ir tris mažamečius broliukus bei sesutę užkalė tremtinių vagonuose ir išvežė nežinoma kryptimi į Rytus, o jį patį paliko stovintį Naujosios Vilnios traukinių stotyje – be artimųjų, be namų. Likęs be šeimos įsidarbino Lietuvos sveikatos ministerijos gydymo ir profilaktinių įstaigų valdybos sekretoriumi ir Vilniaus 6-osios infekcinės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoju administracijai. 1943 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Gavęs diplomą, 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Ten rūpinosi likimo nublokštų lietuvių emigrantų švietimu, aktyviai dalyvavo įsteigiant Austrijoje V. Krėvės – Mickevičiaus lietuvių gimnaziją. Dvejus metus ten mokytojavo, taip pat toliau gilinosi į teisės mokslus. Toliau skaityti „Nepailstantis Lietuvos ambasadorius – Vytautas Antanas Dambrava”
Žyma: draugas
Iš lakūno Stepono Dariaus šeimos istorijos
Šių metų liepą Lietuva iškilmingai pažymės transatlantinio lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio 80-ąsias metines.
1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. iš Beneto oro uosto Niujorke pakilusios „Lituanicos“ skrydis buvo skirtas būsimoms kartoms, oreivystės ateičiai. Pasaulio spauda mažo lėktuvėlio startą pripažino rizikingiausiu ir drąsiausiu pakilimu transatlantinių lėktuvų istorijoje, o „Lituanicos“ pilotai amžiams tapo mūsų tautos didvyriais. Ką šiandien žinome apie Juos – du „Lituanicos“ lietuvius? Stepono Dariaus šeimos istoriją šįkart pasakoja JAV archyvų istoriniai dokumentai.
Sužavėta gerumo šviesos
2012 m. pabaigoje JAV Kongreso bibliotekoje ir Lietuvos ambasadoje Vašingtone buvo pristatoma Kanadoje gyvenančios lietuvių kilmės rašytojos Julijos Šukys knyga „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė”. Apie Oną Šimaitę – Vilniaus geto žydų gelbėtoją, Vilniaus universiteto bibliotekininkę, 1966 metais vieną iš pirmųjų lietuvių, pelniusių Pasaulio tautų teisuolės vardą – esame daug girdėję ir skaitę. O ką žinome apie ją, šios knygos autorę Juliją Šukys?
Kviečiame susipažinti su ja arčiau „Draugo” puslapiuose >>>
Na, o knygą „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė” galite rasti Lituanikos skyriaus fonde. (C angl.1/012)
Jolanta Matuzaitė
S. Vėlavičienės knygos „Draustosios spaudos pėdsakais“ recenzijos – papildyta
Naujausiame Čikagoje leidžiamo JAV lietuvių dienraščio Draugas kultūriniame priede Menas, literatūra, mokslas (2012 06 09) spausdinama dr. Antano Balašaičio recenzija, išsamiai pristatanti ir vertinanti praėjusių metų pabaigoje Nacionalinės bibliotekos išleistą knygą Silvija Vėlavičienė. Draustosios spaudos pėdsakais. Susidomėjusieji visą recenzijos tekstą gali rasti čia >>>
Taip pat su LNB Lituanistikos skyriui daug metų vadovavusios šviesaus atminimo Silvijos Vėlavičienės knyga susipažinti padės Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof. dr. Remigijaus Misiūno recenzija, publikuota žurnale „Tarp knygų“, balandžio mėnesio numeryje.
Papildyta. Dar viena knygos recenzija pasirodė kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai” 32-ame numeryje: Dalia Strogaitė. Kurso draugės knyga ir Vilniaus universiteto aidas.