Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Trečiajame ciklo „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“ renginyje literatūrologė, baltistė, vertėja dr. Laura Laurušaitė skaitė paskaitą „Šiuolaikiniai lietuvių ir latvių emigrantai kultūros paraštėse“. Lektorė apžvelgė, kaip šiuolaikinių emigrantų situacija atsispindi XXI a. lietuvių ir latvių literatūros tekstuose. Nagrinėjo, su kuo tapatinasi mūsų emigrantas, kaip jį suvokia Vakarų Europos šalių atstovai.
Paskaitos GARSO ĮRAŠAS: https://www.youtube.com/watch?v=eAAf9FMViJA
Aptiko Arida Riaubienė
Kaip lietuvio emigranto akimis XX a. pradžioje atrodė vienas didžiausių JAV miestų – Niujorkas? Pateikiame ištrauką iš pirmojo legalaus periodinio leidinio „Vilniaus žinios“:
Parengė Arida Riaubienė
XIX a. pabaigoje išaugo emigruojančiųjų iš Lietuvos į Braziliją. Tautinio judėjimo lyderiai ragino apmalšinti „brazilijomaniją“. Pateikiame ištrauką iš „Varpo“:
Tarpukario Lietuvoje, kaip ir dabar, ieškota emigracijos priežasčių ir būdų ją sustabdyti.
1925 m. diplomatas Kazys Gineitis, mąstydamas apie lietuvių emigracijos priežastis, vaizdingai aprašė to meto valstybės gyvenimą. Pateikiame nedidelę ištrauką.
Mūsų žymesnieji veikėjai, mūsų daugelis aukštesnių valdininkų patriotų dirba labai daug ir atsidavę, nors ir labai menką algą gaudami. Bet buržuazija, mažoji valdininkija, menininkai ir kiti nesupranta didelio sistemingo darbo svarbumo ir todėl iš daugelio jų nieko svarbesnio neišeis. Gabiausi žmonės kartais nieko neatsiekia gyvenime, nes jie yra tinginiai. Pas mus pradeda įsivyrauti toks rusiškas biurokratų paprotys, kad tik galėtų išvengt atsakomybės, kad tik galėtų uždėt tokią rezoliuciją, kad būtinai nuo savų pečių galėtų atsikratyti tą bylą, ir nėra tos kūrybinės pasijos pats reikalas atlikti. Tas mūsų pirmyneigą baisiai trukdys. Pone valdininke, pildyk įstatymus visuomet kuo stropiausiai, bet nedrebėk dėl atsakomybės, galvok apie naudą valstybei. Jeigu ką bloga padarysi, privalai būti nubaustas, smarkiai nubaustas, bet užtat būsi vyras, būsi valstybinis žmogus, bet ne biurokratas, nuolat siunčią raštus kitiems atlikti. Nematyti jokio kito tikro būdo nuo mūsų atlikimybės atsivaduoti, kaip tik didinant tautos darbingumą. Tol mes būsime aplūžę, žiūrėsime į užkaltus stočių langus, nors jau buvo laiko jiems pataisyti, gyvensime nešvaroje, neturėsime moderninių komfortų, šaunių miestelių ir ieškosime būdų nors trumpam laikui į užsienį išsprukti, kol mes būsime tinginiai.
K. Gineitis, Amerika ir Amerikos lietuviai, Kaunas, 1925, p. 80–81.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius kartu su partneriais Ukmergės A. Smetonos gimnazija, Ukmergės rajono savivaldybės V. Šlaito viešąja biblioteka ir NVO „Global Lithuanian Leaders“ pradėjo vykdyti Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą „Edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją“. Š.m. rugsėjo 17 d. Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje įvyko partnerių projekto pradžios susitikimas, kurio metu aptarta penkis mėnesius numatytų vykdyti priemonių eiga, partnerių atsakomybės, pristatyti siektini rezultatai. Toliau skaityti „Pradedamas vykdyti edukacinis projektas „Pokalbiai apie emigraciją“”
2015 m. Vokietijos leidykla LIT Verlag Expeditionen išleido eseistės ir vertėjos, filosofijos mokslų daktarės Dalios Staponkutės, gyvenančios tarp Kipro ir Lietuvos, knygą – „Iš dviejų renkuosi trečią“ vokiečių kalba. Tai knyga apie dvi tėvynes, apie įsišaknijimą kitoje šalyje, apie tapatybės paieškas.
Toliau skaityti „Tarp dviejų tėvynių”