išeivijos rašytojai – Lituani(sti)ka

Birželio 23 d. gimė prozininkas Antanas Vaičiulaitis

Rašytojas Antanas Vaičiulaitis / Antanas Vaičiulaitis. – 1938.06.30- / Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka

Antanas Vaičiulaitis gerai žinomas kaip puikus novelės meistras ir literatūros kritikas, tačiau mažiau žinomas faktas, jog 1980 m. jis išleido eilėraščių rinkinį „Ir atlėkė volungė“. Literatūros kritikė Laimutė Adomavičienė rašo, jog rinkinys „sukurtas laikantis klasikinės poezijos principų, moderniai panaudojant tautosaką ir įtraukiant ramaus mirties suvokimo motyvą. Nors kalbama apie mirtį, bet kuriomis aplinkybėmis poetas sugeba pakilti virš kasdienybės, nieko nedramatinti ir nekaltinti: žmogaus ar tautos gyvenimą ir mirtį suvokia kaip neišvengiamą Dievo duotybę. Poezija šviesi, viltinga (katalikiškoji pasaulėžiūra).“ Daugiau apie šį rinkinį galima sužinoti literatūrologės straipsnyje>>

Aš nežinau, kur laumės žlugtą
Velėti rinkos vakare:
Gal Gilijoj, gal Lūkšto
Ar Obelijos ežere…

Ir nežinau, prie kokio klevo,
O gal po gluosniais ar šile
Jos laigė ir dainavo,
Išskalbę džiaustė drobules.

Pavogę, kūdikėlį prausė
Ir krykštė tarp meldų.
Išmaudę jį balčiausiai,
Liūliavo lig gaidžių.

Aušra jau brėkšta. Ten boluoja
Upeliai mano, ežerai.
Išnyko monai palei Kruoją,
Vien ramūs šnara ajerai.

„Laumės“, Suitland, 1960 12 18

Rūkyti kiaulės kulniukai, arba ką valgė dipukai rašytojai

Dalia Cidzikaitė

Spalio 9-ąją Pasaulinės pašto dienos proga mano kolegė „Facebooke“ pasidalijo ištrauka iš rašytojos Nelės Mazalaitės laiško bičiulei ir bendro likimo draugei Petronėlei Orintaitei. 1956 m. kovo 26 d. laiške Mazalaitė tuo metu Čikagoje gyvenusiai Orintaitei rašė:

„Girdžiu virtuvėj triukšmą – katile, vadinasi, reikia apleisti rašomą stalą. Nemanyk, turiu ir „Didžiąją virėją“!, guli kaip enciklopedija ant šaldytuvo, tačiau aš dažnai lyg per sapną atsimenu tėviškę ir stengiuos pakartoti anuos pietus. Šiandien verdu rūkytus kiaulės (ar paršo) kulniukus su burokėliais, prašau į svečius.“

Knyga Didžioji virėja: praktiškas vadovas šeimininkėms, pirmą kartą išleista 1936 m. Akc. „Ryto“ B-vės spaustuvėje Klaipėdoje, yra Vandos Varnienės iš rusų kalbos išversta Elenos (Jelenos) Malachoviec knyga. Pasak vertėjos, ji šio darbo ėmėsi po to, kai, peržiūrėjusi lietuvių kalba išleistas receptų knygas, pamačiusi, jog lietuvės neturi gero virtuvės patarėjo. Varnienė rusės knygą pritaikė savo laikams ir papildė nauju skyriumi – vegetariškų patiekalų ir vegetariškų pietų sąrašu 45 dienoms.

Toliau skaityti

Kazimieras Barėnas ir kitas pasaulis knygų puslapiuose

Rašytojas Kazimieras Barėnas, apie 1970 m.

Rašytojas, redaktorius, leidėjas Kazimieras Barėnas (tikr. Barauskas, 1907-2006) gimė Panevėžio rajone, mokėsi Panevėžio berniukų gimnaziją. Kauno Vytauto Didžiojo universitete baigė lituanistikos ir pedagogikos studijas. Karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją, 1947 m. apsigyveno Didžiojoje Britanijoje, kur dirbo tekstilės fabrike, prižiūrėjo siūlų sukimo mašinas.

Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje gausu leidinių, prie kurių vienaip ar kitaip prisilietė K. Barėnas. Jis redagavo Manchesterio apygardos žinias bei Europos lietuvį, vadovavo leidyklai Nidos knygų klubas. Išvertė J. Steinbecko Tarp pelių ir žmonių (Barėno vertimas, pasirodęs 1950 m., vadinosi Tarp pelių ir vyrų), J. Hiltono Sudie, pone Čipse (1952, originalus pavadinimas – Goodbye, Mr. Chips). Išleido keturis romanus (Tūboto gaidžio metai, Dvidešimt viena Veronika, Beragio ožio metai, Meškos maurojimo metai), penkias novelių knygas. 2011 m., po autoriaus mirties, Panevėžyje pasirodė pagal rankraštį parengta K. Barėno poezijos rinktinė Prabėgančios stotys: didžioji dalis eilėraščių autoriaus buvo sukurti Vokietijos pabėgėlių stovyklose 1944 – 1947 m. Toliau skaityti „Kazimieras Barėnas ir kitas pasaulis knygų puslapiuose”

LEU Lituanistikos fakultete paminėtas egzodo rašytojos Alės Rūtos 100-etis

Ale Ruta Š. m. lapkričio 6 d., penktadienį, Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete vykusioje nacionalinėje mokslinėje konferencijoje „Tarp tėviškės ir ilgesio“, skirtoje rašytojos Alės Rūtos 100-osioms gimimo metinėms paminėti, pranešimus skaitė dvi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus darbuotojos. Skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė susirinkusiems pristatė egzodo kūrėjų, tarp jų – ir Alės Rūtos, archyvinį paveldą, saugomą LNB. Dr. Dalia Cidzikaitė konferencijoje skaitė pranešimą apie lietuvių moterų patirtis Antrojo pasaulinio karo metais. Toliau skaityti „LEU Lituanistikos fakultete paminėtas egzodo rašytojos Alės Rūtos 100-etis”

Spaudoje: Lituanikos skyriaus darbuotojų publikacijos žurnale „Gimtasis žodis“

2015-GZ_Nr07-703x1024 Lietuvoje leidžiamame žurnale „Gimtasis žodis“ gausu vertingų straipsnių, kurie naudingi ne tik pedagogams, bet ir literatūros tyrėjams ar mėgėjams. „Gimtajame žodyje“ – įspūdžiai apie perskaitytas knygas, kultūros ir literatūros reiškinius. Leidinys supažindina su naujausiais lietuvių kalbos ir literatūros tyrimais.

Žurnale pasirodo lietuvių diasporos spaudą saugančio Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus publikacijų. Per šių metų pusmetį Lituanikos skyriaus darbuotoja vyresn. bibliografė Deimantė Bandzevičiūtė parengė tris straipsnius, tyrinėjančius išeivijos autorių kūrybą.
Vasario mėnesį skelbtame straipsnyje „Antano Škėmos novelės „Giesmė“ ir Džeimso Džoiso romano „Ulisas“ ištraukos analizė. Modernusis žmogus“ analizuojami bei lyginami šių kūrinių modernizmo elementai.

Išeivijos kūrėjo Petro Babicko lyrika vertybiškumo aspektu nagrinėjama balandžio mėnesio numeryje. Straipsnyje „Vertybių kaita Petro Babicko lyrikoje“ atsiskleidžia vertybių modeliai, jų kismas bei pagrindinės poezijos dominantės.

Naujausiame numeryje pristatomi mažai žinomo, Brazilijoje gyvenusio „Venancijaus Ališo poetiniai būdravimai“. Iš lietuvių poezijos ši išsiskiria filosofiškumu, Pietų Amerikos žemyno egzotika bei fantastiniais vaizdais.

Šių autorių kūrybos galite rasti Lituanikos fonduose.