Žyma: LDK

1581 metų pavasario pradžią pažymėjo LDK Vyriausiojo Tribunolo įkūrimas

Parengė Rima Dirsytė

XVI a. vidurio ir antrosios pusės laikotarpį Lietuvos istorijoje galima vadinti klestėjimo, gana nuoseklių permainų ir reformų laikotarpiu. 1564–1566 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teismų ir administracijos reformos metu buvo sukurta nauja trijų tipų žemesniųjų teismų (žemės, pilies ir pakamario) sistema. Apeliacine instancija jiems tapo 1581 m. kovo 1 d. įkurtas LDK Vyriausiasis Tribunolas. Tokia sistema  išliko iki valstybės panaikinimo XVIII a. pab. Prisiminkime, kad tuo metu LDK buvo luominė monarchija. Šie teismai buvo skirti bajorų luomui, o dvasininkams, magdeburginiams  miestiečiams, žydams, totoriams veikė kiti teismai. Be to, Vyriausiasis Tribunolas  buvo organizuotas ne profesiniu, bet visuomeniniu pagrindu. T. y., jo teisėjais tapdavo ne universitetinį išsilavinimą įgiję teisės profesionalai, o iš bajorų penkių mėnesių kadencijai renkami deputatai. Teismo ceremonialas taip pat iš esmės skyrėsi nuo dabartinio – paprastai jo darbą lydėjo iškilmės ir pramogos.

Toliau skaityti „1581 metų pavasario pradžią pažymėjo LDK Vyriausiojo Tribunolo įkūrimas”

Užmirštoji Radvilų vila

Parengė Vytautas Smilgevičius

ALBANesvyžiaus priemiesčiai, XVI a. pabaiga. Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio rūpesčiu čia kyla romėniško stiliaus vila. Ne tik stilius, pats pavadinimas Alba perimtas iš Romos priemiesčio. Vila veiks kaip rezidencija, medžioklės namelis ir net žvėrynas, kuriam M. K. Radvila negailės pinigų: įsigys leopardų, mangustų, beždžionių. Vilą apgaubs žaluma ir vanduo: oranžerija ir  pavėsingas parkas, vėsa dvelkiantys kanalai ir tvenkiniai. Metams bėgant, Albą lankys svarbiausi respublikos asmenys. Pats Stanislovas Augustas Poniatovskis stebės valandą trunkančius fejerverkus.

2014 m. Minske išėjusi A. Metelskio knyga „Забытая Альба : очерк истории загородной резиденции Радзивиллов под Несвижем“ („Užmirštoji Alba. Radvilų užmiesčio rezidencijos ties Nesvyžiumi istorijos apybraiža“) pristato mums mažai žinomą Radvilų vilą bei jos permainingą istoriją. 1655 m. Albą sudegino Rusijos, 1706 m. – Švedijos kariuomenė. Pastarojo antpuolio metu sudegintas sodas, iššaudyti žvėryne buvę žvėrys. Nepaisant to, XVIII a. 3 dešimtmetyje Alba atstatyta: įrengtas maniežas, žiemos sodas, atkurtas žvėrynas, vėliau ėmė veikti teatras, pastatyti nauji dviaukščiai mūriniai rūmai, ūkiniai pastatai. XVIII a. 7 dešimtmetyje Albą nė kartą užėmė ir plėšė Rusijos kariuomenė. Po 1795 m.  prasidėjo Albos nuopuolis: dalis tiesioginių paveldėtojų mirė, dalis nesirūpino ja, savo neigiamą indėlį įnešė ir Rusijos imperijos valdžia. XIX a. pabaigoje Alba tapo paprastu palivarku, kuriame Radvilos tebelaikė parką. Po II pasaulinio karo iš unikalaus parko liko tik alėja ir sugadinta tvenkinių sistema. Alba tapo tik istorija.

XVI a. LDK testamentai

Parengė Vytautas Smilgevičius

testamenty Testamentai –  retai skelbiama dokumentų rūšis. O juk tai vienas įdomiausių istorijos šaltinių, beveik fotografiškai tiksliai parodantis žmogaus šeimyninę, turtinę padėtį, istorijos procesų įtaką toms padėtims.

2012 m. Baltarusijos mokslininkai parengė ir išleido knygą Тастаменты шляхты і мяшчан Беларусі другой паловы ХVІ ст. (з актавых кніг Нацыянал’нага гістарычнага архіва Беларусі) –  XVI a. Baltarusijos šlėktų ir miestelėnų testamentai (iš Baltarusijos istorijos archyvo aktų knygų).  Kanceliarine slavų, rečiau lenkų kalba surašytuose 116 testamentų, parašytų 1568‑1600 m., matome to meto pasaulį. Toliau skaityti „XVI a. LDK testamentai”

Naujos knygos lenkų kalba

zywoty_hetmanow_krolestwa_polskiego_i_wielkiego_ksiestwa_litewskiego_IMAGE1_162924_3Żywoty hetmanów Królestwa Polskiego i Wielkiego Księstwa Litewskiego / Samuel Brodowski. – Komorów : Wydawnictwo Antyk Marcin Dybowski, 1997. C(LKA)lenk.28/014

1850 m. P. Žegota Lvove išleido S. Brodovskio parengtą knygą, kurioje pateikiama Lenkijos Karalystės ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės kariuomenės etmonų biografijos. Leidinys iliustruotas jų herbais ir portretais. Knyga perleista 1997 m. Leidinys naudingas visiems besidomintiems istorija.

pol7Kamińska, Janina. Universitas Vilnensis, 1793–1803 : od Szkoły Głównej Wielkiego Księstwa Litewskiego do Imperatorskiego Uniwersytetu Wileńskiego. – Warszawa : Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 2012. – 420 p.  C(LKA)lenk.50/012

Ši Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų dr. Janinos Kaminskos (Janina Kamińska) knyga – tai išsami XVIII–XIX a. Vilniaus universiteto istorijos studija. Autorė aptaria universiteto struktūrą, jo profesūros, studentų ir absolventų veiklą. Darbas grindžiamas Lenkijoje, Vilniuje bei Sankt Peterburge surinkta mažai žinoma archyvine medžiaga ir šių istorinių šaltinių analize.

Leonas Sapiega – talentingas politikas ir kultūros mecenatas

Piórem i buławą : działalność polityczna Lwa Sapiehy, kanclerza litewskiego, wojewody wileńskiego / Arkadiusz Czwołek. - Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2012.
Piórem i buławą : działalność polityczna Lwa Sapiehy, kanclerza litewskiego, wojewody wileńskiego / Arkadiusz Czwołek. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2012.

A. Čvolekas – Lenkijos Torunės universiteto humanitarinių mokslų daktaras, politologas. Mokslininkas domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija taip pat Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos XVI ir XVII a. tarptautiniais bei diplomatiniais santykiais. Autoriaus knygoje Piórem i buławą pristatomas Leonas Sapiega ir jo politinė veikla. Šią knygą galima rasti Lituanikos skaitykloje.

Leonas Sapiega (1557-1633) – vienas iš žymiausių ir reikšmingiausių Lietuvos istorinių asmenybių. Sapiega – sumanus politikas, apsukrus diplomatas, padaręs stulbinančią karjerą, žinomas tų laikų regalistas. Jis užėmė aukščiausias pareigas Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo ilgametis seimo maršalas. 1589 m. tapo didžiuoju kancleriu ir kartu su kitais valstybės pareigūnais įsteigė LDK Vyriausiąjį Tribunolą.

L. Sapiega propagavo teisinės valstybės idėjas, o 1623 m. gavo Vilniaus vaivadiją ir didžiojo etmono pareigybę. Paskutiniais gyvenimo metais Leonas ėmėsi naujai sutvarkyti „Lietuvos Metriką“. Per savo gyvenimą susikrovė didžiulius asmeninius turtus, tačiau rūpinosi kariais ir valstiečiais, steigė savo dvaruose mokyklas baudžiauninkų vaikams, buvo kelių bažnyčių statybos fundatoriumi.

Smalsiems skaitytojams pateikiame sąrašą, kuriame (spausti ant pažymėtų žodžių) knygos, straipsniai apie Leoną Sapiegą.

Parengė V. Filipovič

 

Valdovų rūmuose spindi Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė

jadvygos_jogailaites_skrynuteIki pat gruodžio vidurio Valdovų rūmų lankytojai galės pasigrožėti renesansine skrynute iš Sankt Peterburgo Valstybinio Ermitažo Brangenybių galerijos. XVI a. pirmojoje pusėje šią gausybe brangakmenių nusagtytą auksinę skrynią dukrai Jadvydai padovanojo Žygimantas Senasis.

Gali pasirodyti keista, kad vienam meno objektui skiriama visa paroda. Visgi šis nežinomo auksakalio darbas mums daug pasako apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros lygį, finansinę galią ir saitus su Vakarų Europa. To meto auksakalystės centre Niurnberge sukurtą skrynutę puošia 800 perlų, beveik 370 rubinų ir šimtai kitokių brangių bei pusbrangių akmenų. Šedevras tapo Jadvygos Jogailaitės kraičio dalimi per vedybas su Branderburgo kunigaikščiu Joachimu Hohencolernu.

Gali būti, kad Valdovų rūmus puošė keliolika panašių skrynučių: tai liudija išlikęs popiežiaus pasiuntinio Bernardino Bongiovannio pasakojimas, kuriame stebimasi pamatytų brangenybių gausa.

Jadvygos Jogailaitės skrynutė kaip kraičio dalis karta iš kartos keliavo po Europą. Kaip pasiekė Rusiją, nėra visiškai aišku, tačiau manoma, kad XVIII a. jau buvo Rusijos carų brangenybių rinkinyje. Nuo to laiko iš Rusijos iškeliavo vos tris kartus: skrynutė buvo eksponuojama Niujorko Metropoliteno muziejuje (JAV) ir Madrido Prado muziejuje (Ispanija), o trečiasis kartas skrynutei lėmė kelionę į Lietuvą.