Žyma: Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje

Septyniasdešimties metų senumo dedikacija

Prieš 70 metų Kęstučiui jo tėvų įrašyta lakoniška dedikacija atveria abu – ir istorinį, ir žmogiškąjį – pjūvius. Išeivių maldaknygėje „Viešpatie, pasigailėk mūsų!“, sudarytoje ir spaudai parengtoje kun. A. Bardausko, išleistoje Pössnecke/Thüre (Vokietija), ranka įrašytas tekstas: „Kęstutėli, Tu toli nuo Tėvynės priimi Pirmąją Šv. Komuniją. Tebūnie Tau ši diena brangi ir nepamirštama. Tavo Tėveliai. 1949 m. IV m. 24 d. Tremtyje“, mena nuo karo į Vokietiją pasitraukusių lietuvių likimą ir išsaugotą tikėjimą geresne ateitimi. Nežinome nei Kęstučio pavardės, nei kaip susiklostė jo tolimesnis gyvenimas. Šiandien apie jį ir už jį kalba tik šis kuklus vos dviejų sakinių įrašas.

Remiantis istoriniais šaltiniais, maldaknygė „Viešpatie, pasigailėk mūsų!“ buvo pirmoji karo gale pabėgėlių stovyklose Vakarų Vokietijoje atsidūrusių lietuvių spausdinta knyga, išleista 1945 m. gegužės 7 d.

Lituanistikos tyrimų skyriaus paroda pristatyta Kauno IX forto muziejuje

Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovės pavaduotoja Giedrė Milerytė-Japertienė su Kauno IX forto muziejaus atstovu Mariumi Pečiuliu
Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovės pavaduotoja Giedrė Milerytė-Japertienė su Kauno IX forto muziejaus atstovu Mariumi Pečiuliu

Vėlyvą liepos 21 d. vakarą Kauno IX forto muziejuje vyko renginys „Vasarok – Vakarok su muziejumi!“. Jo metu kauniečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti į ekskursiją muziejaus memorialiniame parke ir filmo „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, 1983 m.) peržiūrą po atviru dangumi. Džiaugiamės, kad renginio pradžioje buvo pristatyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus parengta kilnojamoji paroda
„Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“

Paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“ Kauno IX forto muziejuje
Paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“ Kauno IX forto muziejuje

Paroda parengta Lietuvių DP (ang. Displaced Persons – perkeltieji asmenys) spaudos 1945–1952 m. rinkinio, 2011 metais įtraukto į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą, pagrindu. Leidinių turinys atspindi sudėtingą istorinį laikotarpį – po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklose atsidūrusių lietuvių padėtį.

Renginio dalyviai per ekskursiją muziejaus memorialiniame parke
Renginio dalyviai per ekskursiją muziejaus memorialiniame parke

Spaudinių leidybos geografija plati ir apima beveik visų didžiųjų DP stovyklų lietuvių telkinius. Paroda supažindina ne tik su Vokietijoje leistais lietuviškais leidiniais, bet ir lietuvių leidybine veikla Austrijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

Kauno IX forto muziejuje paroda bus eksponuojama iki rugsėjo 9 d.

Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (3)

Parengė Dalia Cidzikaitė

Antrasis prof. Vlado Stankos laiškas, adresuotas neįvardytam kolegai Amerikoje, parašytas iš Husum miesto Vokietijoje 1946 metų balandžio 2-ąją, pateikia daugiau informacijos apie Stankų šeimos gyvenimą Lietuvoje karo metais ir po karo Vokietijoje, britų zonoje.

Galbūt todėl, kad Stanka priklausė akademinei bendruomenei, jo gyvenimo sąlygos Lietuvoje pirmosios sovietų okupacijos metais nebuvo itin blogos. Nors okupacinė valdžia uždraudė jam verstis advokato praktika, prof. Stanka ir toliau dirbo savo mėgstamą darbą – dėstė universitete bei rašė. 1941-siais į Lietuvą įžengė naciai, kurie, pasak Stankos, pasižymėjo „neįtikėtinu žiaurumu, kur kas nuožmesniu nei sovietų režimo“. „Tuo metu gyvenome labai kukliai, bet ramiai“, – priduria jis. Traukdamasi nuo artėjančio fronto iš rytų, Stankų šeima neplanuotai atsidūrė Husum mieste, prie Danijos pasienio su Vokietija, kuriame ir sulaukė karo pabaigos. Nuo 1945 metų gegužės Husum miestui ir jo apylinkėms patekus Aljanso sąjungininkų britų žinion, jau pačiomis pirmomis dienomis prof. Stankos dukra p. Gabris pradėjo dirbti sekretore ir vertėja Britų karinėje vyriausybėje.

Laiško fragmentas: eilėraščio „SOS!“ vertimą į anglų kalbą
Laiško fragmentas: eilėraščio „SOS!“ vertimą į anglų kalbą

Kaip ir pirmame, taip ir šiame laiške Stanka pasigiria gavęs leidimą dirbti advokatu ir jau spėjęs sėkmingai apginti pirmąją bylą bei tapęs Pabaltijo universiteto Hamburge profesoriumi, kur skaitąs paskaitas vokiečių ir anglų kalbomis, ir netgi vienu iš šios aukštosios mokyklos rektorių. Tačiau, rašo jis laiške, kadangi pastarosios pareigos susijusios su pernelyg daug rūpesčių, „nusprendžiau jų atsisakyti. Aš esu įpratęs gyventi ramiai: svajoti, rašyti […]“. Kaip to įrodymą laiško gale jis pateikia eilėraščio „SOS!“ vertimą į anglų kalbą, vieną iš tame pačiame laiške minimo jo rašomo poezijos rinkinio vokiečių kalba Sternengespräche [Žvaigždžių pokalbiai] pavyzdžių. Toliau skaityti „Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (3)”

Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (2)

Parengė Dalia Cidzikaitė

Kiek daug apie žmogų ir jo aplinką gali papasakoti vos keturi jo rašyti laiškai! 1946 metų sausio 15-oji, praėjus beveik metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, – tokia data pažymėtas vienas iš keturių Amsterdamo universiteto bibliotekoje saugomų prof. Vlado Stankos (Vladimiras Stankevičius arba Vlad Stankevič; 1884–1968) laiškų.

Angliškai parašytame laiške, adresuotame Aleksandrui Fedorovičiui, prof. Stanka trumpai užsimena apie paskutinįjį jųdviejų susitikimą Paryžiuje 1939 metais ir pažintį su Aleksandro Fedorovičiaus sūnumis Anglijoje, kur profesorius praleido tris savaites. Nors laiške adresato pavardė nenurodoma, tik pirmasis vardas ir tėvavardis, žinant prof. Stankos rusiškąjį gyvenimo laikotarpį ir sprendžiant iš keleto laiške minimų detalių, galima manyti, jog autorius laišką rašė savo buvusiam viršininkui ir bendražygiui, 1917 metų Rusijos Laikinosios vyriausybės ministrui pirmininkui Aleksandrui Fedorovičiui Kerenskiui (1881–1970), kuris po Spalio revoliucijos iki 1940 metų gyveno Paryžiuje.

Prof. Vlado Stankos laiško Aleksandrui Fedorovičiui Kerenskiui fragmentas , 1946 m.
Prof. Vlado Stankos laiško Aleksandrui Fedorovičiui Kerenskiui fragmentas, 1946 m.

Toliau skaityti „Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (2)”

Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (1)


Parengė Dalia Cidzikaitė


LogotipasŠiais metais 70 metų sukaktį mininčio Pabaltijo universiteto (angl. Baltic University), veikusio pokario metais Vokietijoje, istorijoje žioji ne viena skylė. Viena tokių skylių atsiveria bandant surasti šios aukštosios mokyklos archyvus.

Šiai dienai bene daugiausiai informacijos apie Pabaltijo universiteto (1946–1949) archyvus yra surinkusi 2015 metais sukurto dokumentinio filmo „Pabaltijo u
niversiteto istorija“ režisierė Helga Merits. Pasak neseniai Lietuvoje viešėjusios olandės, šio universiteto archyvai išbarstyti po įvairius pasaulio kampelius. Įdomią archyvinę medžiagą – nuotraukas ir dokumentus – saugo Tartu kolegija Toronto mieste, Rygos akademinė biblioteka, Tartu universiteto biblioteka, Hamburgo muziejus ir Amerikos lietuvių kultūros archyvas Putname, CT, dar žinomas ALKA pavadinimu.
Toliau skaityti „Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (1)”

Lietuvos ir Australijos teatro aktorė

jpg435Ksana Dauguvietytė-Šniukštienė – Lietuvos teatro aktorė, Australijos lietuvių teatro aktorė ir režisierė. Aktorė gimė 1912 m. rugpjūčio 19 d. Sankt Peterburge. Toliau skaityti „Lietuvos ir Australijos teatro aktorė”