Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 18 d. prof. Vytautas Landsbergis minėjo savo gimtadienį. Šia proga buvo atidaryta prof. V. Landsbergiui sukurtų ekslibrisų paroda. Toliau skaityti „Prof. V. Landsbergio gimtadienio proga atidaryta ekslibrisų paroda”
Liepos 1 d. Vilniaus rotušės aikštėje vyks renginys „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, kurio metu Vokietijos Lietuvių Bendruomenės paviljone bus galima apžiūrėti Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus kilnojamąją parodą „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje, 1944–1952“.
Ši paroda atspindi po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos (daugiausia – Vokietijos) perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose atsidūrusių lietuvių padėtį, aktyvią leidybinę veiklą sudėtingomis sąlygomis. Vokietijos paviljone bus rodomi interaktyvūs pokalbiai/video apie pirmuosius metus Vokietijoje ir to meto gyvenimą DP stovyklose: šeimos būseną, vaikų patirtis, pirmą sąlytį su Vokietijos visuomene.
„Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“ – renginys, į kurį susirinks įvairių pasaulio kraštų lietuvių bendruomenės ir Lietuvos tautinės bendrijos. Šventės dieną veiks pasaulio lietuvių bendruomenių ir tautinių bendrijų paviljonų miestelis. Vilniaus Rotušėje bus atidaryta pasaulyje pripažintų, bet Lietuvoje dar menkai žinomų menininkų paroda. Scenoje pasirodys lietuviškos muzikinės grupės iš viso pasaulio.
Renginio programa: https://goo.gl/kydkq9
Balandžio 18 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankytojams atverta Lietuvos ir JAV bičiulystės šimtmečio puslapius atskleidžianti paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą drauge kūrė JAV ambasada Lietuvoje ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Toliau skaityti „Paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“”
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki gegužės 14 dienos lankytojų laukia unikali leidinių paroda „Bus uždrausta: Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“.
Parodoje – leidiniai, atspindintys to meto Baltijos šalių kultūros politiką, nacionalines knygų leidybos ir dizaino tradicijas bei pasaulines tendencijas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmenybėms, kurios padarė reikšmingą įtaką Baltijos šalių knygų leidybai ir dizainui.
Lietuviškoje parodos „Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“ dalyje eksponuojami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi leidiniai, atspindintys visą tarpukario knygų leidybos repertuarą. Paroda pradedama originalių ir verstinių grožinės literatūros kūrinių eksponavimu, įdomiai pristatomos ir mokslinės knygos. Prieškario Lietuvoje leisti prabangūs bibliofiliniai leidiniai atspindėjo leidėjų ir bibliofilų organizacijų norą ugdyti leidinių meninį lygį, kelti naujus reikalavimus leidėjams ir spaustuvininkams. Daugiausia dėmesio valstybė ir leidėjai skyrė proginiams leidiniams. Parodoje galima pamatyti ir prieškario Lietuvoje gyvenusių tautinių bendrijų – žydų, rusų, baltarusių, vokiečių, karaimų – reikšmingesnius ar savo meniniu apipavidalinimu išsiskiriančius leidinius. Plečiantis kultūriniam gyvenimui, spaudai, švietimui, plėtojantis pedagoginei ir estetinei minčiai atsivėrė naujos perspektyvos vaikų knygoms. Tačiau visa tai buvo brutaliai svetimos valstybės sustabdyta ir uždrausta.
Bibliotekos lankytojų patogumui rengiamos ekskursijos po šią parodą: laukiamos ir organizuotos grupės (po 10–15 asmenų), mūsų gidai išsamiai ir profesionaliai pristatys parodą ir jos eksponatus.
Lietuvių kalba ekskursiją veda itin plačios erudicijos ir puikaus humoro jausmo nestokojanti, žmogus-enciklopedija, ilgametė Nacionalinės bibliotekos darbuotoja, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus vyriausioji redaktorė Asta Miltenytė.
Kviečiame registruotis: asta.miltenytė@lnb.lt
Ekskursijos vyks kovo 29, balandžio 5, 12, 19, 26, gegužės 3 ir 10 dienomis – 15 valandą.
Ekskursijas puikia anglų kalba veda 2005 m. Ilinojaus universitete Čikagoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) disertaciją apgynusi ir humanitarinių mokslų daktaro laipsnį įgijusi, DPTP Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Dalia Cidzikaitė.
Kviečiame registruotis: dalia.cidzikaite@lnb.lt
Kovo 29, balandžio 5, 19, 26, gegužės 3 dienomis – 13 valandą.
Laukiame moksleivių, studentų, dėstytojų, visų, besidominčių tarpukario laikotarpio istorija, politika, kultūra, leidyba, knygų dizainu ir visuomeniniu gyvenimu.
Kovo 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta DPTD Lituanistikos skyriuje parengta paroda „Užsienio profesionalai – Lietuvai“, skirta įvairių sričių specialistams, kurie 1918-1940 m. dirbo Lietuvoje. Į atidarymą atvykusios LRT žurnalistės Editos Mildažytės žodžiais, pagaliau atėjo laikas šiems žmonėms padėkoti.
Atidarymo renginyje dalyvavo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, istorikas, politologas doc. dr. Andžej Pukšto, istorikė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, parodos herojaus Vosyliaus Sezemano šeima ir parodos autorės – Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, šio skyriaus darbuotoja Valdonė Budreckaitė, dizainerė Akvilė Mikalauskaitė-Kalugina.
Kaip rašydavo tarpukario Lietuvos laikraščiai, vakaras parėjusio puikiausiame ūpo pakilime. Daugiau atidarymo akimirkų >>
2018 m. sausio 12–22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, ant laiptų į 3 a. atrijų, bus eksponuojama Kauno IX forto muziejaus parengta paroda „Antrojo pasaulinio karo nuojautos Lietuvos spaudoje“ .
1918–1939 metai į naujausiųjų laikų žmonijos istoriją įrašyti kaip trumpa vis didesnių iššūkių draskomos sąlyginės taikos atkarpa tarp dviejų globalinių konfliktų. Pirmosios makabriškos – naują platų, viską niokojantį ginkluotą susidūrimą žadančios – prognozės pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė jau XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje. Dar po dešimties metų, nacionalsocialistinei Vokietijai Europoje iškėlus revanšizmo vėliavą, tokie bauginantys perspėjimai tapo nuolatiniu informaciniu fonu.
Kad bent trumpam išsklaidytų slegiančią atmosferą, tuometė spauda nevengdavo naudoti satyros, juodojo humoro. Visa tai dažniausiai įsikūnydavo karikatūrose. Joms, nupieštoms lietuvių ar kitų šalių dailininkų, išspausdintoms pačiuose įvairiausiuose to meto Lietuvos leidiniuose, ir yra skirta ši paroda. Ja siūloma į lemtingus įvykius, istorinius veikėjus pažvelgti „amžininkų akimis“.