Žyma: paroda

Valstybingumo erdvėje veikia paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją“

 

Parodą parengė LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.

Gruodį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje veiks paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“.

Konstitucijos 25-metis – viena reikšmingiausių šių laikų Lietuvos sukakčių. Istorijos požiūriu neilgas dvidešimt penkerių metų laikotarpis Lietuvos konstitucinės teisės raidos požiūriu yra fenomenalus, jis simbolizuoja ilgiausiai iš visų Lietuvos Konstitucijų galiojantį pagrindinį valstybės įstatymą, taip pat pagrindžia Lietuvos valstybingumo ir konstitucinio tęstinumo tradiciją, kurią įprasmino po penkiasdešimties okupacijos metų demokratiškai išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktas. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje veikia paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją“”

Eksponuojama paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje“

2015 m. paroda buvo pristatyta LR Seime

Rugpjūčio 11-25 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje eksponuojama kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje, 1944–1952“, atspindinti sudėtingą istorinį laikotarpį – po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklose atsidūrusių lietuvių padėtį.  Nuo 2015 m. paroda, kurios turinys pristatomas lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis, apkeliavo ne tik Lietuvą, bet ir kelias Europos šalis – buvo eksponuojama Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje, o dabar bus pagaliau parodyta ir savo „gimtinėje“, Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje.

Spaudinių leidybos geografija plati ir apima beveik visų didžiųjų DP stovyklų lietuvių telkinius. Paroda supažindina ne tik su Vokietijoje leistais lietuviškais leidiniais, bet ir lietuvių leidybine veikla Austrijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

Nors pavienių 1945–1952 m. Vokietijoje leistų lietuvių spaudinių yra daugelyje šalies bibliotekų, kitose publikuotą paveldą kaupiančiose institucijose, LNB saugomas rinkinys yra pilniausias, išsamiausiai atspindintis minėto laikotarpio lietuvių DP leidybą. 2011 metais jis pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Trumpai apie parodą

Data rugpjūčio 11–25 d.
Vieta atrijus, III a., ant laiptų prieš pagrindinį įėjimą
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Parodos rengėjas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Rėmėjai Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Partneriai
 Vokietijos lietuvių kultūros institutas
Daugiau informacijos dizainą kūrė grafinio dizaino studija „Prim Prim“

Maištaujanti knyga, plečianti horizontus

Prieš 500 metų Vakarų pasaulis gyveno pagal Dievo sukurtą planą. Siekdama šį planą perprasti, žmonija pradėjo abejoti tradicinėmis viduramžiškomis nuostatomis, ėmėsi rizikos – drąsaus ir laisvo mąstymo. Ryžtingą žingsnį su 95 tezėmis bažnytinėje aplinkoje pademonstravęs Martynas Liuteris tapo simboline ankstyvųjų Naujųjų laikų figūra, žyminčia gausybę naujų procesų: globalizaciją, medijų revoliuciją, naujų socialinių tinklų kūrimąsi ir t.t. J. Gutenbergo apie 1450 m. išrasta spauda leido dauginti ir plisti knygoms – kiekvienai iš jų kiekviename Europos krašte kalbėti savo nauju balsu ir skleisti drąsias idėjas. K. Kolumbas 1492 m. atrasdamas Ameriką praplėtė globalų pasaulio ribų suvokimą. M. Kopernikas apie 1540 m. sukurdamas heliocentrinę saulės sistemos teoriją praplėtė universalias visatos ribas. Pasaulis tapo kitoks – įvairesnis, komplikuotas ir atviras.

Pristatoma prieš viduramžišką pasaulio suvokimą maištaujanti knyga, kuri plečia ir išorinio, ir vidinio pasaulio ribas. Tai pirmoji Abiejų Tautų Respublikoje pasirodžiusi kosmografija – pirmoji visuotinė enciklopedinio pobūdžio pasaulio istorija, pristatanti išsamų geografinį pasaulio vaizdą ir istorinę žmonijos raidą. Drąsios minties ir plataus akiračio Martynas Bielskis (1495–1575), kaip krikščionybei pavojingas autorius, buvo įtrauktas į draudžiamųjų knygų sąrašą. Knyga išspausdinta įvairių konfesijų daugiakultūrėje visuomenėje tuo metu paplitusia lenkų kalba, pavadinimu „Kronika tho iesth Historya swiata“ („Kronika, arba viso pasaulio istorija“) (1564).

Kviečiame pasigrožėti pasaulio žemėlapiu, iliustruotu undinėmis, Zodiako ženklais ir fantastinėmis būtybėmis.

Data  rugpjūčio 9 d. – rugsėjo 8 d.
Vieta atrijus, prie M. Mažvydo skulptūros, III a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas

Skaitome Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybą

Gruodį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 3 a. pradėjo veikti nauja paroda. Didingoje erdvėje – prieš vitražą, aukštose lentynose abipus marmuro laiptų  –  eksponuojamos 1989-2015 m. Nacionaline kultūros ir meno premija pagerbtų prozininkų bei poetų knygos iš Nacionalinės bibliotekos fondų: nuo nedidelių pirmųjų knygelių iki rinktinių raštų tomų. Taip pat – rinkiniuose publikuota autorių kūryba, pasisakymai ir interviu, tekstai apie laureatus, skirtingi knygų leidimai bei vertimai į užsienio kalbas.

Parodoje „Skaitome Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybą“ rasite šių autorių knygas:

  1. Jonas Juškaitis (1989);
  2. Vytautas Bložė (1991);
  3. Bronius Radzevičius (1991);
  4. Kazys Bradūnas (1992);
  5. Sigitas Geda (1994);
  6. Jonas Strielkūnas (1996);
  7. Alfonsas Nyka-Niliūnas (1997);
  8. Juozas Erlickas (1997);
  9. Marcelijus Martinaitis (1998);
  10. Donaldas Kajokas (1999);
  11. Romualdas Granauskas (2000);
  12. Nijolė Miliauskaitė (2000);
  13. Tomas Venclova (2000);
  14. Leonardas Gutauskas (2001);
  15. Justinas Marcinkevičius (2001);
  16. Jonas Mikelinskas (2002);
  17. Kornelijus Platelis (2002);
  18. Antanas A. Jonynas (2003);
  19. Petras Dirgėla (2003);
  20. Bitė Vilimaitė (2003);
  21. Ona Baliukonė (2004);
  22. Sigitas Parulskis (2004);
  23. Juozas Aputis (2005);
  24. Jurga Ivanauskaitė (2005);
  25. Aidas Marčėnas (2005);
  26. Kęstutis Navakas (2006);
  27. Zinaida Nagytė-Katiliškienė (2007);
  28. Vanda Juknaitė (2008);
  29. Antanas Gailius (2008);
  30. Ramutė Skučaitė (2009);
  31. Icchokas Meras (2010);
  32. Rolandas Rastaukas (2010);
  33. Henrikas Algis Čigriejus (2011);
  34. Vladas Braziūnas (2013);
  35. Jakovas Grigorijus Kanovičius (2014);
  36. Giedra Radvilačiūtė (2015)

Rytų Europos žydų modernizmas: paroda ir seminaras Kijeve

Lapkričio 1 ir 2 d. Kijeve, Nacionaliniame Taraso Ševčenkos muziejuje, įvyko du baigiamieji nuo metų pradžios vykdyto Lietuvos-Ukrainos kultūros partnerystės projekto renginiai.

Lapkričio 1 d. buvo atidaryta paroda YIVO Vilniuje. Legendos pradžia, kurios ankstesnės versijos 2015 m. buvo sėkmingai pristatytos Krokuvoje ir Vilniuje. Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra parodos partnerė, o viena iš parodos kuratorių, dr. Lara Lempertienė – Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja (kita parodos kuratorė – dr. Giedrė Jankevičiūtė, dizainerė – Lina Bastienė). Per parodos atidarymą  ukrainietiškai kalbėjo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis bei neseniai dėl darbo vizito Lietuvos Nacionalinėje bibliotekoje viešėjusi Niujorko YIVO instituto bibliotekos ir archyvo direktorė dr. Liudmila Šolochova. Puikią nuotaiką dalyviams ir svečiams sukūrė  po atidarymo koncertavęs  žydų muzikos ansamblis iš Vilniaus Klezmer Klangen. Į atidarymą susirinko gausi publika, paroda sulaukė žiniasklaidos dėmesio, kuratorės atsakė į kelių žurnalistų klausimus. Atsižvelgdamas į gan trumpą parodos eksponavimo laiką T. Ševčenkos muziejuje (iki lapkričio 13 d.), Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje Jurgis Giedrius pažadėjo globoti parodą Dniepropetrovske ir Charkove.

Toliau skaityti „Rytų Europos žydų modernizmas: paroda ir seminaras Kijeve”

Sankt Peterburge – paroda Eduardui Volteriui atminti

Portretas_apie 1930_F32-267Trečiadienį, lapkričio 9 d., Sankt Peterburge esančioje Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje atidaroma paroda prof. Eduardo Volterio 160-osioms gimimo metinėms paminėti. E.Volteris – žymus kalbininkas, etnografas, archeologas, bibliotekininkas,  vienas iš Lietuvos universiteto ( dab. Vytauto Didžiojo universiteto)  įkūrimo iniciatorių.

Eduardo Volterio gyvenimas susijęs su Latvija ir Vokietija, Rusija ir Lietuva. Rygoje gimęs ir šiame mieste gimnaziją baigęs, Leipcige filologiją studijavę ir daug metų baltistiką Sankt Peterburgo universitete dėstęs, jis daug prisidėjo prie lietuviškų knygų leidimo Rusijos imperijoje, rinko ir tyrinėjo lietuvių liaudies dainas.

1918 m. E.Volteris persikėlė gyventi į Lietuvą ir tapo Valstybinio centrinio knygyno (dabar − Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) kūrėju bei pirmuoju jos vadovu, vėliau Kauno miesto muziejaus vadovu, 1922–1933 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.

Eduardo Volterio asmeninis archyvas saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Vilniaus universiteto bibliotekose.