Spaudoje: Lituanikos skyriaus darbuotojų publikacijos žurnale „Gimtasis žodis“

2015-GZ_Nr07-703x1024Lietuvoje leidžiamame žurnale „Gimtasis žodis“ gausu vertingų straipsnių, kurie naudingi ne tik pedagogams, bet ir literatūros tyrėjams ar mėgėjams. „Gimtajame žodyje“ – įspūdžiai apie perskaitytas knygas, kultūros ir literatūros reiškinius. Leidinys  supažindina su naujausiais lietuvių kalbos ir literatūros tyrimais.

Žurnale pasirodo lietuvių diasporos spaudą saugančio Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus publikacijų. Per šių metų pusmetį Lituanikos skyriaus darbuotoja vyresn. bibliografė Deimantė Bandzevičiūtė parengė tris straipsnius, tyrinėjančius išeivijos autorių kūrybą.
Vasario mėnesį skelbtame straipsnyje „Antano Škėmos novelės „Giesmė“ ir Džeimso Džoiso romano „Ulisas“ ištraukos analizė. Modernusis žmogus“ analizuojami bei lyginami šių kūrinių modernizmo elementai.

Išeivijos kūrėjo Petro Babicko lyrika vertybiškumo aspektu nagrinėjama  balandžio mėnesio numeryje. Straipsnyje „Vertybių kaita Petro Babicko lyrikoje“ atsiskleidžia vertybių modeliai, jų kismas bei pagrindinės poezijos dominantės.

Naujausiame numeryje pristatomi mažai žinomo, Brazilijoje gyvenusio „Venancijaus Ališo poetiniai būdravimai“. Iš lietuvių poezijos ši išsiskiria filosofiškumu, Pietų Amerikos žemyno egzotika bei fantastiniais vaizdais.

Šių autorių kūrybos galite rasti Lituanikos fonduose.

Iš Lituanikos fondų: „Lietuvių misijos Amazonėje“

Aleksandras Guobys, Antanas Saulaitis „Lietuvių misijos Amazonėje“, Vilnius: 2002
Aleksandras Guobys, Antanas Saulaitis „Lietuvių misijos Amazonėje“, Vilnius: 2002

Tai viena iš nedaugelio apybraižų apie solidų įnašą į lietuvių misijų istoriją. Knyga ypatinga tuo, kad abu autoriai ( kun. Antanas Saulaitis ir Aleksandras Guobys) pažinojo žmones, apie kuriuos rašė, savo akimis matė laukinę Amazonės gamtą, jos gyventojus, susidūrė su kultūros kontrastais, o A. Saulaitis Pietų Amerikoje misionieriavo septynerius metus.

Vienuolis salezietis išrado raštą kelioms indėnų gentims; kunigas pastatė didžiulę ligoninę ir keturis laivus-ambulatorijas; sesuo vienuolė įsteigė ligoninę raupsuotiem, šios visos istorijos – apie mūsų tėvynainius. Nesate girdėję? Visa tai vyko ir tebevyksta tolimoje Pietų Amerikoje, Amazonijoje, krašte, kuriame ilgus dešimtmečius darbuojasi lietuvių misionieriai,- iššūkio žmonės, kuriems tikėjimas Dievu ir artimu neatsiejamas nuo kasdienės pastangos nenuilstamu darbu keisti save, kitą ir pasaulį meilės kryptimi.

Lietuvių misijos Amazonėje / Aleksandras Guobys, Antanas Saulaitis. – Vilnius : UAB „Efrata”, 2002 ([Vilnius : Standartų sp.]). – 177.

Imigranto patirtis: kaip atrasti savo vietą?

41iOOudprOL._SY344_BO1,204,203,200_Tony Mankus, būdamas penkerių, kartu su šeima buvo priverstas palikti Lietuvą dar II pasaulinio karo metais. Savotiškas ištrėmimo jausmas ir skausmas jį persekiojo nuo įsikūrimo DP stovykloje Vokietijoje iki pat senatvės gyvenant jau Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Kur aš priklausau? Kur mano vieta?”, – pagrindinis klausimas, kurį svarsto Tony Mankus. Šis nuoširdus, nesentimentalus pasakojimas sudomins įvairaus amžiaus skaitytojus, o ypač tuos, kurie domisi autentiškomis imigrantų patirtimis.

Tony Mankus apie imigranto patirtis >>

Paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“ pristatyta LR Seime

Liepos 15 d. LR Seimo Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) pristatyta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“

2393_4445_zoomed_parodos-fragmentai

Toliau skaityti „Paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“ pristatyta LR Seime”

Lietuviai Springfilde: ką žinome?

Illinojaus valstijoje lietuviai emigrantai telkėsi ne tik didžiausiame ir žymiausiame Čikagos mieste, bet ir Springfilde. Pimieji lietuvių išeiviai pasirodė dar 19 a. pab., tačiau žymesnį kultūrinį pėdsaką paliko antroji emigrantų iš Lietuvos banga. 1909 m. Springfilde buvo pastatyta šv. Vincento Pauliečio bažnytėlė. Prie bažnyčios steigėsi įvairūs lietuvių klubai ir kolektyvai. 1972 m. nepaisant parapijiečių pasipriešinimo bažnyčia uždaryta – tai buvo paskutinė Springfildo tautinė parapija. Dabar ten tik parkavimo aikštelė, o netoli vietos, kur stovėjo bažnyčia, 2012 m. atidengta atminimo lenta. Springfilde gyveno ilgametis JAV kongresmenas, dabar senatorius Ričardas Durbinas (Richard Durbin), kurio motina yra lietuvė. Durbinas aktyviai rėmė Lietuvos nepriklausomybę, ne kartą lankėsi tėvų šalyje. Būtent Lietuvos nepriklausomybės siekis 1988 m. vėl suvienijo Springfildo lietuvius, paskatino suburti lietuvių klubą. Šiuo metu bendruomenė turi vieną iš informatyvesnių JAV lietuvių tinklapių. Viena aktyviausių klubo narių ir tinklapio sukūrėja – Sandy Baksys. „Mano tinklapis – tai savotiški meilės laiškai tiems žmonėms, kurie per savo gyvenimą regėjo, patyrė, matė tiek mažai, kentėjo daug, – kalbėjo moteris. – Tai tarsi dovana jų šeimoms apie jų gyvenimą, kasdienybę“. Moteris kalbino dešimtis žmonių, rinko nuotraukas, laiškus ir taip siekė „atgaivinti Springfield apylinkėse kadaise įsikūrusių lietuvių imigrantų istoriją“. Praėjusiais metais virtualią svetainę aplankė daugiau nei keturiolika tūkstančių lankytojų. Netrukus Sandy Baksys planuoja savo lėšomis išleisti knygą „Lithuanians in Springfield, Illinois: Bet of the Blog“. Daugiau apie Springfield lietuvius kviečiame sužinoti apsilankius tinklapyje. http://lithspringfield.com/

Springfildo lietuviai
Springfildo lietuviai

Pagal: Amerikos lietuvis, 2015, geg. 28, p. 7.

Paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“ pristatoma LR Seime

parodaLiepos 15 d., trečiadienį, 15.15 val. LR Seimo Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“

Parodos atidaryme dalyvaus Vokietijos Lietuvių kultūros instituto vadovas dr. Vincas Bartusevičius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen, LNB Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė.

Parodą  parengė LNB Lituanikos skyrius, partneris − Lietuvių kultūros institutas (Vokietija), rėmė Kultūros ministerija, rekomendavus Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai.

Parodos atidarymo renginys yra įtrauktas į 2015 m. liepos 15-17 d. LRS vyksiančio Pasaulio lietuvių XV Seimo programą (skaityti programą >>>).