„Dabar Kaune paplitusi tokia paskala, būk vienas Šančių gyventojas pramiegojęs 21 d. Atsibudęs jis pasakojęs buvęs aname pasaulyje, matęs pragarą, čysčių ir peklą. <…> Jis parsinešęs iš ten daug paslapčių, kurių niekam išduoti negalįs.“
Mėnuo: 2017 liepos
„Manėm, kad greit grįšim“ – jau ir angliškai
Džiaugiamės mielos kolegės, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos Dalios Cidzikaitės darbo vaisiais: populiarioji knyga „Manėm, kad greit grįšim“ pagaliau išėjo ir anglų kalba! Angliškas knygos, kurią Dalia parengė su bendraautorėmis Dalia Stakyte Anysiene Laima Petrauskaite VanderStoep, leidimas skirtas daug platesniam skaitytojų ratui – užsienio skaitytojams ir ypač pabėgėlių duonos ragavusių JAV lietuvių vaikams ir vaikaičiams, kurių nemaža dalis šiandien jau sunkiai ar visiškai nesupranta lietuviškai.
Birutė Ciplijauskaitė: aistra kalboms ir mokslininkės gyvenimas
Gabrielė Gedo
,,Dvidešimt dviejų kalbų išmanymas parodo svarbą, tikrą šios puikios ir nepamirštamos moters svarbą“, – taip baigiasi Ispanijos laikraščio ,,El país“ pranešimas, kad birželį mirė išeivijos lietuvė Birutė Ciplijauskaitė.
Ciplijauskaitė, pasaulinio lygio ispanų literatūros specialistė, gimė Kaune 1929 m. Su mama ir seserimis pabėgo į Vokietiją per Antrąjį pasaulinį karą. (Jos tėvas jau buvo miręs prieš metus, kai jai tebuvo 13 ar 14 metų.) Vokietijoje Ciplijauskaitei teko dirbti ginklų fabrike iki pat karo pabaigos. Po karo mokėsi Tiubingeno lietuvių gimnazijoje, kurioje Alfonsas Nyka-Niliūnas buvo vienas iš jos mokytojų. Jis, kaip kiti Ciplijauskaitės mokytojai, pastebėjo, kokia gabi mokinė ji buvo, ypač kalbų srityje. Paskui studijavo Tiubingeno vertėjų aukštojoje mokykloje, kur išmoko prancūzų kalbą. 1949 m. Ciplijauskaitei teko su seserimi keliauti į Kanadą, kur ji dirbo tarnaite. Po vienerių metų, išmokusi anglų kalbą ir laimėjusi konkursą, tapo sekretore. Tuo metu ji taip pat tęsė savo studijas Monrealio universitete. Dar Lietuvoje Ciplijauskaitei labai gerai sekėsi muzika, tad svarstė, ar ją ir studijuoti, bet pagaliau nutarė tęsti kalbų studijas. Vėliau, keliaudama po Prancūziją, užsuko į Ispaniją paklausyti kelių paskaitų. Ten susižavėjo ispanų kalba, literatūra ir kultūra. Persikrausčiusi į JAV 1957 m., Ciplijauskaitė parašė ir apgynė ispanų literatūros disertaciją tuometinių poetų vienišumo tema Bryn Mawr College ir pradėjo dėstyti ispanų literatūrą Madisono universitete, kur ji tapo profesore (,,full professor“) ir pasiliko daugeliui metų. Po penkerių metų profesorės vietoje ji tapo pirmąja moterimi, kuriai buvo suteiktas universiteto prestižinis John Bascom įvertinimas. Skaitė paskaitas tiek kituose JAV universitetuose, tiek visame pasaulyje. Toliau skaityti „Birutė Ciplijauskaitė: aistra kalboms ir mokslininkės gyvenimas”
Susipažinkite – Gabrielė Gedo!
Pristatome mūsų komandos narę, atvykusią iš Vašingtono, – ispanų kalbos ir literatūros studentę Gabrielę Gedo, kuri pas mus stažuojasi pagal LISS programą: šios programos dėka į Lietuvą kiekvieną vasarą atvyksta būrys lietuvių kilmės studentų. Gabrielės Gedo vardą jau puikiai žinojome iš Nacionalinėje bibliotekoje kaupiamos JAV lietuvių spaudos, kurioje mergina publikuoja savo darbus. Smagu pagaliau pamatyti skaitomų tekstų autorę!
Nugalėjusi užmarštį
„Eilėraščiai yra lyg ir maža būties pergalė prieš buitį, jie išsaugo laiką, išplėšia jį iš kasdienybės. O ir tos kasdienės valandos yra vienintelės, nepakartojamos“, – teigė poetė Judita Vaičiūnaitė (1937–2001), kuriai šiandien būtų sukakę 80 metų.
Vaičiūnaitė gimė Kaune, pshichiatrijos profesoriaus Viktoro Vaičiūno ir medicinos sesers Adelės Selenytės šeimoje. Su dvejais metais vyresne seserimi Dalia visą gyvenimą ją siejo dvasinis ryšys. „Tu – mano antrasis sparnas“ – rašė apie ją Judita. Humanistinės vertybės ir dukrų lavinimas buvo šeimos prioritetai, prie jų prisidėjo ir tėvo broliai kunigas, meno kolekcininkas ir mecenatas Juozas bei poetas, dramaturgas Petras Vaičiūnai, garsūs tarpukario Lietuvos kultūros žmonės, nuo 1945 m. mirus tėvui globoję dukras ir našlę. 1954–1959 m. Vaičiūnaitė studijavo lituanistiką Vilniaus universitete. Kurso draugai buvo poetas Tomas Venclova, Aušra Sluckaitė (poetė, Rašytojų sąjungos konsultantė, vėliau – režisieriaus Jono Jurašo žmona), artimi bičiuliai – vertėjas Virgilijus Čepaitis, poetas Marcelijus Martinaitis, J. Vaičiūnaitės knygas iliustravęs grafikas Rimtautas Gibavičius, poetas Sigitas Geda.
Gintarė Bernotienė. Daugiau >>
BARBORA RADVILAITĖ
Klausyti: http://bit.ly/2sOmK9o
Man meilė bus galia išlikti, kaip poetui eilės.
Aš čia gimiau.
Aš pavirtau čia Vilniaus renesansu.
Iš čia ir mano žavesys, per amžius neapleidęs…
Grįžau čia mirusi. Tamsus ir ankštas buvo karstas.
Už jo – kanopų ritmas tarsi laikrodžio tiksėjimas.
Už jo – Žygimanto alsavimas, duslus ir karštas.
Grįžau čia mirusi, į savo dangų įtikėjus.
Į šitą miestą ūkanoj – į prigesintą, drėgną
jo bokštų spindesį, į šiltą išganingą lietų
grįžau.
Ne karūnavimui išvežę, bet ištrėmę
vėl parvežė.
Ir prisikėliau, žemės prisilietus.
1971
Susitikimas su Lidija Šimkute
Pirmadienio vakaras Nacionalinėje bibliotekoje bus poetiškas: susitiksime su poete Lidija Šimkute, kuriai šiemet sukako 75-eri, ir gausiu jos svečių būriu. Renginys vyks Muzikavimo erdvėje, nes susirinkusiuosius muzika pradžiugins Raminta Naujanytė-Bjelle. L. Šimkutės poeziją aptars profesorė Dalia Kuizinienė , o daktarė Imelda Vedrickaitė pristatys L. Šimkutės kuriamas mandalas. Mintimis apie poetę ir jos kūrybą pasidalins Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, profesorius Juozapas Algimantas Krikštopaitis ir kiti garbūs svečiai. Savo eilių paskaitys kunigas Justas Jasėnas ir, žinoma, pati Lidija Šimkutė.
