Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose: Švedija. Paskaitos įrašas

 


Balandį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pratęsė renginių ciklą „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“, pakviesdama į paskaitą „Lietuviai kitapus Baltijos: Ignas Šeinius ir Švedijos Karališkojo archyvo slėpiniai“. Paskaitą perskaitė Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja prof. Sigutė Radzevičienė, knygos „Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje“ autorė.


Prof. S. Radzevičienės paskaitos GARSO ĮRAŠAS: https://www.youtube.com/watch?v=pCbn_SF5beU

Magdalena Raškevičiūtė Eggleston: vyro šešėlyje ir Kanados literatūros kanono paraštėse

Dalia Cidzikaitė 


2002 metų rudenį Amy Tector, tuo metu dirbusi Kanados bibliotekos ir archyvo archyvare, kartu su kolege Anne Goddard turėjo nuspręsti, ką daryti su žymaus Kanados žurnalisto Wilfrido Egglestono privačiu archyvu. Pasilikti ar nepasilikti aukščiau minimą archyvą nebuvo paprasta, mat į šešias dėžes sutilpusį dokumentinį paveldą sudarė ne tik paties Egglestono, bet ir jo žmonos – Magdalenos Raškevičiūtės Eggleston (angl. Magdalena[1] Raskevich Eggleston) – dokumentai.

Magdalenos Raškevičiūtės Eggleston romano viršelis

Gimusi 1907 metais lietuvių emigrantų šeimoje, angliakasių miestelyje Kanados vakaruose, Raškevičiūtė, kelių literatūros kūrinių autorė, iš kurių pats žinomiausias – 1955 metais pasirodęs romanas Mountain Shadows [Kalno šešėliai], 2002 metais buvo visiškai nežinoma ne tik paprastiems Kanados skaitytojams, bet ir kanadiečių literatūros tyrinėtojams. Jei iki tol Raškevičiūtės Eggleston pavardė kur nors ir sumirgėdavo, tai beveik visuomet tik kaip garsaus vyro, 16-kos knygų autoriaus, žurnalistikos mokyklos Ottawos Carletono universitete įkūrėjo, žmona.

Raškevičiūtė buvo mažai žinoma ir savo gyvenamuoju laikotarpiu. Nors ambicijų turėjo, ji netapo pripažinta Kanados rašytoja. Apie jos reikšmingiausią kūrinį – autobiografinį romaną Mountain Shadows – teigiamai atsiliepė vos vienas kitas recenzentas: laikraštyje Financial Post Raškevičiūtė pagirta už „paprastą, nepretenzingą pirmąjį romaną, kuris padaro kur kas didesnį įspūdį nei kad tikėtųsi skaitytojas ar numanė pati rašytoja“. Apie Kanados lietuvės pirmąjį romaną žinutės pasirodė ir Šiaurės Amerikos lietuvių spaudoje. Toliau skaityti „Magdalena Raškevičiūtė Eggleston: vyro šešėlyje ir Kanados literatūros kanono paraštėse“

Naujausios „Šveicarijos lietuvių žinios“ – jau bibliotekoje!

Parengė Jolanta Matuzaitė


Visiems, besidomintiems Šveicarijos lietuvių veikla, pristatome naujausią, 30-ąjį, žurnalo „Šveicarijos lietuvių žinios“ numerį. Jame rasite daug džiugių naujienų: apie kelionę po Lietuvą pradėjusią kilnojamąją fotografijų parodą „Lietuvių Šveicarija“ (ji buvo eksponuojama ir pas mus, Nacionalinėje bibliotekoje), Berno universitete gegužės pradžioje vykusią ir lietuvių kalbos populiarinimo bangą sukėlusią tarptautinę mokslinę konferenciją „Revitalizing Baltic Linguistics in Bern“, smagią aktorės Nijolės Narmontaitės viešnagę Ciuricho lietuviškos knygos klube. Žurnale net keletas Šveicarijoje dirbančių Lietuvos ambasadorių straipsnių: Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro Andrius Krivas rašo apie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo dienos koncertą Tautų rūmuose Ženevoje, ambasadorė Berne Valentina Zeitler – apie diskusiją Šveicarijos ambasadorių klube ir Šveicarijoje gyvenusių Lietuvos valstybės veikėjų atminimui skirtus renginius. Lietuviškųjų ženklų Šveicarijoje ieškančius tikrai sudomis Vilijos Handschin straipsnis „Lietuvos didikų pėdsakai Rapersvilio pilyje“ ir Arūno Vismanto rašinys „Thomas Mannas – vokietis, savo gyvenimu nutiesęs tiltą Lietuva – Šveicarija“.

Daugiau apie leidinį : http://lietuviai.ch/laikrastis-sveicarijos-lietuviu-zinios/

 

Paskaita Vilniaus choralinėje sinagogoje

Lituanistikos skyriaus darbuotojai tęsia tradiciją savaitės pabaigoje rasti laiko vieni kitiems ir žinių pagilinimui: šiandien apsilankėme renovuojamoje Vilniaus choralinėje sinagogoje, kur kolegė dr. Lara Lempertienė, vadovaujanti Nacionalinėje bibliotekoje veikiančiam Judaikos skyriui detaliai, atskleisdama įvairius kontekstus papasakojo apie šios sinagogos istoriją ir kantriai atsakinėjo į klausimus.

Apie sinagogos architektūra galite paskaityti čia: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1347

Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojai su dr. Lara Lempertiene

 

Susivienijimo Lietuvių Amerikoje dovanos iš Niujorko

Šiandien į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką atkeliavo dar keturios dėžės siuntinių iš Amerikos. Niujorke iki šiol veikianti seniausia Amerikos lietuvių organizacija Susivienijimas Lietuvių Amerikoje (SLA) atsiuntė dovanų – per šimtmetį išsaugotų leidinių, kurie liudija mūsų tėvynainių kultūrinę veiklą, atspindi jų kasdienybės rūpesčius ir švenčių džiaugsmus.

Toliau skaityti „Susivienijimo Lietuvių Amerikoje dovanos iš Niujorko“

Knygos „Vyriškumo raiška? Bandymai nusižudyti Telšių (Žemaičių) vyskupijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje“ pristatymas

Knygos viršelis

Kviečiame į Viliaus Šadausko  studijos „Vyriškumo raiška? Bandymai nusižudyti Telšių (Žemaičių) vyskupijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje“ pristatymą. Renginys vyks  birželio 14 d., 17. val . Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Bendradarbystės erdvėjė (III a.).

Švietimo ir socialine istorija besidominčio LEU doktoranto V. Šadausko mokslo studija yra vienas pirmųjų socialinės istorijos darbų Lietuvos istoriografijoje, kurioje išsamiai tyrinėjami asmenų smurto prieš save atvejai Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pr., siejant juos su lyties elgsenos modeliais. Studijoje atskleidžiamas ir analizuojamas pirmiausia vyrams būdingas polinkis į suicidinį elgesį (iki 75 proc. savižudžių), bandant įvertinti, kokią reikšmę tam turėjo to laikotarpio visuomenei būdingi lyties elgesio (raiškos) modeliai. Tyrime pirmą kartą naudojamos Telšių (Žemaičių) vyskupijos Romos katalikų dvasinės konsistorijos teismo fonde saugomos bandymo nusižudyti bylos. Analizuojamos apie 140 asmenų bandymo nusižudyti situacijos, kurios kaip šaltinis taip pat gali būti pritaikomos tyrinėjant šio laikotarpio šeimos, lyčių, medicinos, kasdienybės istorijas ir kitus klausimus.

Renginyje dalyvaus:

knygos autorius dokt. Vilius Šadauskas,

prof. dr. Aivas Ragauskas,

dr. Vladas Sirutavičius,

doc. dr. Robertas Jurgaitis,

Jonas Balčiūnas (LEU leidyklos direktorius)