Lietuvos skautų judėjimo šimtmečiui

Rima Dirsytė 


LR Seimas 2018 metus paskelbė Lietuvos skautų judėjimo metais – šiemet sukanka 100 metų, kai Lietuvoje buvo įkurta pirmoji skautų organizacija, padėjusi pagrindą skautų judėjimui Lietuvoje. Skautai (angl. scout – žvalgas) – tai nepolitinė savanoriška vaikų ir jaunimo organizacija. Ją 1907 m. įkūrė Didžiosios Britanijos  armijos karininkas lordas Robertas Badenas-Powellas. Lietuvoje pirmasis skautiškas vienetas įsteigtas 1918 m. lapkričio 1d. Vilniuje, Vytauto gimnazijoje,  o „skautavimo“ pradininku Lietuvoje galime laikyti Petrą Jurgelevičių-Jurgėlą. 1922 m. įkurta visus Lietuvos skautus apjungianti organizacija – Lietuvos skautų asociacija (LSA) (nuo 1930 m. – sąjunga), taip pat Lietuvos jūrų skautų sąjunga. Sąjungos veiklą reglamentavo Lietuvos skautų sąjungos įstatymas (1930 m.) ir Lietuvos skautų sąjungos statutas (1935 m.). 1940 m. prasidėjusi Lietuvos okupacija nutraukė skautų veiklą, tačiau ji buvo tęsiama išeivijoje. Lietuvoje skautų sąjunga atkurta 1989 m.

Skautų ženkliukas – Lelija su Vyčio kryžiumi viduriniame lapelyje. Skautų šūkis – Budėk !
F16-66, lap.1

LSS sudarė skautai ir skautės, susiskirstę į broliją ir seseriją, bei rėmėjai. Skautu galėjo būti vaikai nuo 7 metų amžiaus, taip pat ir suaugusieji, pritariantys skautų ideologijai ir vykdantys sąjungos prievoles. P. Jurgėla knygoje „Lietuviškoji skautija“ [1] pateikia duomenų apie LSS sudėtį: nuo 2 790 narių 1930 m. organizacija išaugo iki 15 011 narių 1935 m.  1936–1940 m. LSS kasmet turėjo apie 15 000 narių, o 1918-1940 m. per skautijos eiles perėjo apie 100 000 moterų ir vyrų (p. 80-81).

Organizacijos struktūra buvo sudaryta remiantis kariuomenės rangų sistema. Skautai turėjo savo uniformą, kurios pagrindinis atributas – kaklaraištis rodė kiekvieno organizacijos nario statusą. Skautų šūkis – Dievui, Tėvynei, Artimui. Skautai griežtai laikėsi savo tradicijų, organizavo kursus, paskaitas, stovyklas, iškylas, ekskursijas, parodas, leido knygas ir laikraščius, palaikė ryšius su skautų organizacijomis užsienyje bei dalyvavo jų organizuojamuose renginiuose.  Toliau skaityti „Lietuvos skautų judėjimo šimtmečiui”

Virtuali paroda „Lietuvos žvalgybai – 100“ pasakoja negirdėtas istorijas

Spalio 24 d. pilnutėlėje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje atidaryta virtuali paroda „Lietuvos žvalgybai – 100: institucijos ir žmonės“. Parodą rasite Lietuvos centrinio valstybės archyvo puslapyje>> 

1918 m. spalio 27 d. buvo oficialiai įkurta pirmoji Lietuvos žvalgybos tarnyba – Žinių skyrius. Vėliau daugybę kartų keitusi pavadinimą ir galiausiai tapusi Valstybės saugumo departamentu (VSD), tarnyba Lietuvai dovanojo dešimtis ištikimų pareigūnų. Su žvalgyba gyvenimus susiejo Pupų dėdė (Petras Biržys), Sofija Čiurlionienė (Kymantaitė), poetas Antanas Miškinis, lakūnas Steponas Darius

Po rudens medžiu

Dvi medžio šakos atsargiai, kaip rankos,
Prie šono miegančiam pastatė lyrą.
Ties juo bedugnėm lėkė Paukščių Takas,
Dundėjo didelis varinis skliautas,
O jis miegojo po rudens medžiu.

Jis ėjo plyštančiais sapnų kanalais,
Sapnavo tylą, virstančią į liepsną,
Sapnavo liepsną, šliaužiančią per lauką,
Geltoną, žiaurią, bailią, kaip kareivis.
Liepsna, pasiekus vandenį, pavirto
Žuvim ir žaisdama ištirpo jūroj.

Naktis prabilo debesio balsu,
Ir lyra kaip sirena uždainavo:
Ruduo ateina oru ir žeme,
Rubinų ir topazų sūkuriai
Užkloja tyliai miegantį, kuris
Laimingas guli, nugalėjęs Laiką.


Henrikas Radauskas. Žaibai ir vėjai: eilėraščiai. – Chicago: V. Saulius, 1965

Lietuviškos vestuvės Amerikoje

Parengė Dalia Cidzikaitė


Kaip Amerikos lietuvaičiai tuokėsi Amerikoje aštuntajame dešimtmetyje? Ar vestuvės buvo tradicinės? Kokių papročių laikytasi? Ar jaunoji vilkėjo lietuviškais tautiniais drabužiais? Ar buvo piršlys? O svočia? Į šiuos ir dar daug kitų klausimų atsako Kongreso bibliotekoje (JAV) saugoma Elenos Bradūnaitės-Aglinskienės surinkta etnografinė medžiaga – JAV lietuvių vestuvės Čikagoje.

JAV Kongreso bibliotekos svetainėje paskelbtame keturių dalių garso įraše (120 min. trukmės) įamžinta 1977 metų birželio 26 dieną Pakšto salėje vykusi Emilijos Pakštaitės ir Romo Sakadolskio vestuvių šventė. Garsinę medžiagą papildo 39-ios JAV lietuvio fotografo Jono Dovydėno nuotraukos. Smagaus klausymosi!

Pirmoji dalis: https://www.loc.gov/item/afc1981004_afs20833/

Antroji dalis: https://www.loc.gov/item/afc1981004_afs20834/

Trečioji dalis: https://www.loc.gov/item/afc1981004_afs20835/

Ketvirtoji dalis: https://www.loc.gov/item/afc1981004_afs20836/


Jono Dovydėno nuotraukose – Sakadolskių vestuvių akimirkos.

Prof. V. Landsbergio gimtadienio proga atidaryta ekslibrisų paroda

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 18 d. prof. Vytautas Landsbergis minėjo savo gimtadienį. Šia proga buvo atidaryta prof. V. Landsbergiui sukurtų ekslibrisų paroda. Toliau skaityti „Prof. V. Landsbergio gimtadienio proga atidaryta ekslibrisų paroda”

Nacionalinės bibliotekos dalyvavimas Lokarno kino festivalyje pažymėtas nauju leidiniu

Iš kairės: Romas Jankauskas, Arminio Sciolli, prof. dr. Renaldas Gudauskas

Spalio 16 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešėjo šveicarų galerininkas ir meno kolekcininkas Arminio Sciolli. Svečias bibliotekai dovanojo naujausią, trečiąjį, fotografijų katalogą „10 days in Locarno“. Jame išsamiai atspindėta rugpjūčio pradžioje Lokarne, Šveicarijoje, tarptautinio kino festivalio metu organizuota mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta kultūrinių renginių programa. Joje buvo pristatyta Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje parengta knygų apie mūsų istoriją, kalbą, literatūrą ir meną, kultūrinius ir istorinius Lietuvos ryšius su Šveicarija bei itališka jos dalimi – Tičino kantonu paroda. Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos dalyvavimas Lokarno kino festivalyje pažymėtas nauju leidiniu”