Mėnuo: 2018 lapkričio

Bibliotekos atstovai dalyvavo Šimtmečio nacionalinėje karjeros savaitėje

Šiemet jau šeštą kartą surengta Nacionalinė karjeros savaitė (lapkričio 19-23 d.), kurios metu moksleiviai iš visos Lietuvos dalyvavo susitikimuose su įvairių sričių profesionalais, vyko į ekskursijas skirtingose įstaigose.

Nacionalinei bibliotekaikarjeros savaitėje atstovavo Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnysis metodininkas-tyrėjas Matas Baltrukevičius. Jis skaitė paskaitas moksleiviams Vilniaus Antakalnio, Senvagės ir Sofijos Kovalevskajos gimnazijose. Toliau skaityti „Bibliotekos atstovai dalyvavo Šimtmečio nacionalinėje karjeros savaitėje”

Mstislavas Dobužinskis ir Latvija

Parengė dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė

Lapkričio 18 dieną Latvijos Respublika šventė savo valstybės šimtmetį. Šį kartą Lietuvos ir Latvijos brolišką kaimynystę prisiminsime, pasitelkdami dokumentus, saugomus Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.

Ką žinome apie dailininko Mstislavo Dobužinskio ryšius su Latvija? Filosofas Antanas Andrijauskas užsiminė, kad prieš išvykdamas į Vakarų Europą Dobužinskis su parodomis apsilankė Rygoje[1]. Tačiau jis Rygoje ne tik apsilankė, jis joje gyveno! Šis faktas Dobužinskio biografijoje paprastai praleidžiamas, tad pabandykime surinkti šio žmogaus „latviško periodo“ nuotrupas, iš kurių galbūt kam nors pavyks sudėlioti rišlesnį ryšių su Latvija pasakojimą.

1924 metų kovo 6 dieną Drezdeno operoje parodomas spektaklis „Jevgenijus Oneginas“ su Dobužinskio scenografija ir kostiumais, siūtais pagal jo eskizus. Po spektaklio dailininkas sugrįžta ne į Kauną, o į Rygą. Aleksandro gatvės 17 name įsikūrusioje K. Bauls fotostudijoje jis užsisako šūsnį Drezdene vykusio spektaklio scenografijos projektų nuotraukų-atviručių (F30, apr. 1-1716, 1717). Toliau skaityti „Mstislavas Dobužinskis ir Latvija”

Poeto Tomo Venclovos viešnagė Nacionalinėje bibliotekoje

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi žinomas poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas profesorius Tomas Venclova. Pokalbyje su bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore Jolanta Budriūniene T. Venclova išsakė norą perduoti Nacionalinei bibliotekai šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose esančią jo asmeninės knygų kolekcijos dalį ir taip papildyti bibliotekoje jau esančią daugiau nei dviejų tūkstančių egzempliorių jo kolekciją. Didžiąją numatomo perduoti knygų rinkinio dalį sudarys slavistikos tematikos literatūra: grožinės literatūros tekstų rinkiniai ir žinomų Vakarų pasaulio literatūrologų darbai. Naujoji kolekcijos dalis neabejotinai praturtins ir praplės slavistikos krypties tyrimų lauko perspektyvas, suteiks naujų galimybių pažinti iki šiol mažiau nagrinėtų autorių kūrybą.

Susitikime T. Venclova bibliotekai padovanojo 2018 m. Kinijoje išleistą poezijos rinkinį, kuriame publikuojami poeto eilėraščių vertimai.

T. Venclovą su Nacionaline biblioteka sieja ilgametė bičiulystė, prasidėjusi dar šalies Nepriklausomybės priešaušryje. 2012 m. Nacionalinė biblioteka yra išleidusi Tomo Venclovos bibliografijos rodyklę, o 2016 m. jo publicistikos straipsnių rinkinį „Prarasto orumo beieškant“.

Primirštas lobis: Lietuvos dvarų paveldas Nacionalinėje bibliotekoje

Lapkričio 18 d. LRT laidoje „Atspindžiai. Paveldo kolekcija“, skirtoje pasienyje su Latvija stovinčiam Malgužių (Malžgužės) dvarui, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja Asta Miltenytė pasakojo apie turtingą šio dvaro biblioteką, sukauptą kultūrą mylėjusių grafų Kaizerlingų (Keyserling’ų). Dalis Malgužių  dvaro bibliotekos knygų dabar saugomos Nacionalinės bibliotekos fonduose. Kai kurios iš jų kadaise į Malgužių dvarą pateko iš Rytų Prūsijos – Kaizerlingų tėvoninio Rautenburgo dvaro (dab. Kaliningrado Malinovkos mieste), vadinto mūzų namais. Rautenburgo dvare lankydavosi filosofas Immanuelis Kantas ir kitos iškilios asmenybės. Toliau skaityti „Primirštas lobis: Lietuvos dvarų paveldas Nacionalinėje bibliotekoje”

Otto David Tolischus: vienintelis lietuvių kilmės Pulicerio premijos laimėtojas

Parengė Dalia Cidzikaitė

Otto D. Tolischus. Nuotr. iš „The New York Times“ >>

1890 m. lapkričio 20 d. Skirvytės kaime, Rusnės saloje, gimęs žurnalistas Otto David Tolischus (Otonas Tolišius) – kol kas vienintelis lietuvių kilmės amerikietis, laimėjęs Pulicerio premiją (Pulitzer Prize): vieną iš prestižiškiausių JAV premijų, skiriamų už geriausius žurnalistikos, literatūros ir muzikos kūrinius.

Deivido ir Marės (Kubiliūtės) Tolišių sūnus, būdamas septyniolikos, emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1913 m. tapo tos šalies piliečiu. Keletą metų padirbėjęs gamyklose, Otonas pradeda studijuoti Kolumbijos universiteto Žurnalistikos mokykloje. Po studijų 1916 metais įsidarbina Klyvlande leidžiamame dienraštyje Cleveland Press, ilgainiui tampa laikraščio redaktoriumi. 1923 m. sugrįžta į Europą, kur iki 1931-ųjų dirba žurnalistu Berlyne „Universal Service“ ir metus, nuo 1931–1932 m., pagrindiniu žurnalistu Londone JAV priklausiusiai naujienų agentūrai „International News Service“. 1933 m. Tolišius prisijungia prie The New York Times (NYT) biuro Berlyne. Būtent dirbdamas šiame biure Prūsijos lietuvis atidžiai seka ir aprašo nacistinės Vokietijos iškilimą. 1940 m. kovą žurnalistas iš šalies išprašytas. Toliau skaityti „Otto David Tolischus: vienintelis lietuvių kilmės Pulicerio premijos laimėtojas”

„Retos istorijos“ – meilė savo atvaizdui

Šį mėnesį išskirtinių knygų mėgėjų rubrikoje „Retos istorijos“ Nacionalinė biblioteka pristatyto iliustracijomis perteiktą romėnų poeto Publijaus Ovidijaus Nazono (43 m. pr. Kr. – 18 m. e. m.) epinės poemos „Metamorfozės“ Narcizo mitą.  Narcizo mitas yra saugomas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje kartu su kitais 858 paleotipais. Tai yra XVI a. pradžios knygos, kurių leidimo principai ir stilistika vis dar buvo labai panaši į pirmųjų spausdintų knygų – inkunabulų.

Plačiau>> 

Narcizas