Biržiška Vaclovas (1884.12.02 Viekšniai – 1956.01.02 Waterbury, Konektikuto valstija), visuomenės veikėjas, bibliografas, teisininkas, publicistas. Mykolo ir Viktoro Biržiškų brolis. Lietuvos MA narys (1941). Pulkininkas leitenantas (1925). VDU filologijos garbės daktaras (1939). 1895–1903 mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1909 baigė Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, studijuodamas buvo slaptos lietuvių bibliotekos vedėjas, dalyvavo LSDP veikloje. Didžiojo Vilniaus seimo (1905) dalyvis. 1910–14 dirbo advokato padėjėju, advokatu Vilniuje ir Šiauliuose, čia tvarkė viešąją biblioteką ir Šiaulių ekonomijos archyvą. 1914–17 tarnavo Rusijos kariuomenėje; štabo kapitonas (1917). 1917 Maskvoje dirbo Lietuvos reikalų komisariato archyvo vedėju. 1918 kaip buvęs karininkas bolševikų suimtas. Sušaudymo išvengė tik V. Kapsuko siūlymu sutikęs dirbti vadinamos Lietuvos sovietinės respublikos švietimo liaudies komisaru (1919 01–03). 1920–25 dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose ir Karo mokykloje Kaune. Nuo 1922 VDU (iki 1930 Lietuvos universitetas) dėstė teisę, bibliografiją ir knygos istoriją, 1933–35 Teisių fakulteto dekanas; prof. (1930). 1923–1944 VDU bibliotekos, 1924–43 ir Bibliografijos instituto direktorius. 1931–44 Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas. 1940–41 VU Teisių fakulteto dekanas, Bibliologijos katedros (nuo 1941 12 01 veikė VDU) vedėjas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1946–49 dėstė Pabaltijo universitete Hamburge – Pinneberge. Nuo 1946 Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys. 1949 apsigyveno JAV. 1951–53 Kongreso bibliotekos Vašingtone garbės konsultantas. 
Nuo 1906 bendradarbiavo spaudoje. Rinko medžiagą ir redagavo bibliografinius leidinius: „Knygos“ (1922–26), „Bibliografijos žinios“ (1928–43), tęstinį leidinį „Mūsų senovė“ (1937–40). 1931–44 buvo „Lietuviškosios enciklopedijos“, 1953–54 „Lietuvių enciklopedijos“ vyr. redaktorius. Surinko ir paskelbė kult. ir lit. palikimo archyvinės medžiagos. Svarbiausi darbai: „Lietuvių bibliografija“ (4 d. 1924–39), „Lietuviškų knygų istorijos bruožai“ (1 d. 1930), „Iš mūsų laikraščių praeities“ (1932), „Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyvardės“ (1943), „Senųjų lietuviškų knygų istorija“ (1953–1954), „Aleksandrynas“ (3 t. 1960–65 Čikaga 1990 Vilnius), „Praeities pabiros“ (1960), „Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV-XVIII amžiais“ (1987), „Amerikos lietuvių spauda 1874–1910. Bibliografija“ (1994), „Knygotyros darbai“ (1998). Gedimino 3 laipsnio ordinas (1928).
Biržiška Vaclovas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2003, t. 3, p. 235. Straipsnio autoriai Egidijus Aleksandravičius, Vladas Žukas.
Jau parengtas šiais metais Maironio lietuvių literatūros muziejuje vykusios mokslinės konferencijos „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai“ elektroninis leidinys! Leidinyje publikuojamas Lituanikos skyriaus darbuotojos Deimantės Žukauskienės straipsnis „Žemaitė Amerikoje: kūrybinis ir kultūrinis palikimas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje“. Jį galite atsisiųsti pdf formatu į savo kompiuterį arba galite konferencijos dalyvių pranešimus skaityti čia… >> 
Kiekvienų metų lapkričio ketvirtasis ketvirtadienis amerikiečiams yra didelė šventė, šeimos ir futbolo vakaras – Padėkos diena. Tradiciškai šia proga artimieji ir draugai susirenka šventinei vakarienei, kurios metu patiekiamas keptas kalakutas, bulvių, spanguolių padažo, daržovių ir moliūgų pyrago. Padėkos diena kasmete oficialia švente JAV tapo 1863 metais. Tačiau jos ištakų reikėtų ieškoti derliaus šventėje, kurią 1621-aisiais piligrimai surengė Plimute (Masačiusetso valstija). Tiesa, pirmoji tikra padėkos ceremonija įvyko 1623 metais, kai buvo dėkojama už lietų po sausros. Anuomet tai buvo labiau bažnytinės apeigos, o ne šventė, kokią matome šiandien. Nepaisant to, Padėkos diena išlieka proga amerikiečiams kartu su artimaisiais susėsti prie bendro stalo. Daugelis valdžios įstaigų, privačių kompanijų ir organizacijų šiomis dienomis nedirba, kad žmonės per dukart pailgėjusį savaitgalį galėtų aplankyti savo šeimas. Šis metas yra vienas intensyviausių JAV kelionių prasme. Kai kuriuose miestuose Padėkos dienos proga rengiami džiaugsmingi paradai, žymintys Kalėdų prekybos pradžią. Paruošta pagal > 
Jau vienuoliktą kartą spalio viduryje pristatomi praėjusiais metais išleistų lietuvių literatūros kūrinių penketukai keturiose kategorijose: knygos suaugusiesiems, poezijos, paauglių ir vaikų. Šiais knygų rinkimais siekiama skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą, kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2014 m. rugsėjo 1 dienos iki 2015 m. rugpjūčio 31 dienos. Knygų suaugusiesiems penketukus šiemet atrinko komisija, kurią sudarė nuolat literatūros procesus analizuojantys literatūros kūrėjai ir kritikai bei tyrinėtojai. Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005 m. ir jau tapo svarbiu tradiciniu Lietuvos kultūros įvykiu. Šią akciją, įtrauktą į 2006 m. Vyriausybės patvirtintą Skaitymo skatinimo programą, rengia Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o nuo 2010-ųjų įsijungė Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija. 
Šią vasarą pasirodžiusi antropologės Ievos Jusionytės knyga „Savage Frontier : Making News and Security on the Argentine Border“ (University of California Press) skirta pavojingam Argentinos, Brazilijos ir Paragvajaus pasieniui – teritorijai, kuri siejama su prekyba narkotikais ir žmonėmis, kontrabanda, pinigų plovimu ir terorizmu. Analizuodama saugumo situaciją šiame regione, Jusionytė pasitelkia tiek etnografinę medžiagą, tiek tiriamąją žurnalistiką.