Autorius: LS
Knygos „Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje
2014 metų balandžio 9 dieną, trečiadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) 7a. posėdžių salėje vyks dr. Violetos Davoliūtės knygos „The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War“ (Routledge, 2013) pristatymas. Pokalbyje apie neseniai pasirodžiusią knygą dalyvaus knygos autorė, kultūros istorikė dr. V. Davoliūtė, istorikas dr. Tomas Balkelis, vertėjas, žurnalistas Jonas Ohman, filosofė ir politikė dr. Nerija Putinaitė bei LNB tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Pristatymą rengia LNB Lituanikos skyrius.
Apie knygą
Pristatydamas V. Davoliūtės knygą istorikas Tomas Vaiseta pastebi, jog sovietinė okupacija Lietuvai reiškė ne tik politinės laisvės netekimą, bet ir drastiškas socialines permainas, kai iš kolektyvizuojamų ir niokojamų kaimų jaunoji karta mokytis ir siekti geresnio gyvenimo traukė į ištuštėjusius miestus. Pasak V. Davoliūtės, „jei Anglijoje urbanizacija vyko 400 metų – nuo XVI iki XX amžiaus, tai Lietuvoje toks lūžis įvyko per vienos kartos gyvenimą.“
Knygos „Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ akiratyje – trečiajame XX a. dešimtmetyje gimusi, vėliau lietuvišku kultūriniu elitu tapusi karta. „Išskiriu tą kartą, nes jų gyvenimai sujungė kelias istorines santvarkas, visas su jomis susijusias socialines pervartas, skirtingas ideologijas, – sako V. Davoliūtė. – Gimę ir brendę nepriklausomoje Lietuvoje, jie pirmieji pasinaudojo po karo atsivėrusiomis socialinio mobilumo galimybėmis – baigė sovietines aukštąsias mokyklas, gavo gerus darbus, užpildė po karo miestuose atsivėrusį socialinį vakuumą ir ilgainiui patys tapo naujos ideologijos ir visuomenės kūrėjais. Jie tiesiog įkūnija istorinį lūžį.“
V. Davoliūtė sovietinės Lietuvos statytojus ir griovėjus pristato naudodamasi itin įvairiais šaltiniais: atsiminimais, dienoraščiais ir laiškais, oficialiomis kalbomis, laikraščių ir dokumentų ištraukomis, grožiniais bei meno kūriniais, taip pat – pokalbiais su šios kartos atstovais.
Apie autorę
Dr. Violeta Davoliūtė Toronto universitete yra apgynusi disertaciją apie Antrojo pasaulinio karo trauminės atminties sklaidą Europoje, paskelbusi dešimtis straipsnių bei studijų apie Rytų Europos atmintį, traumas ir tapatybės paieškas. 2013 m. su dr. Tomu Balkeliu ji išleido knygą „Maps of Memory: Trauma, Identity and Exile in Deportation Memoirs from the Baltic States“ (Vilnius, 2012). Šiuo metu ji dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur vykdo tyrimą apie XX a. Lietuvos gyventojų priverstines dislokacijas.
Feministiniai pokalbiai apie Lietuvą
M. Mažvydo bibliotekoje
Lituanikos skyrių pasiekia įvairiausios tematikos leidiniai. Džiaugiamės, kad pagaliau skaitytojams galime pasiūlyti knygą, kurioje analizuojama moterų padėtis gilius pokyčius išgyvenusiose visuomenėse. Straipsnių rinkinį „Feminist conversations : women, trauma, and empowerment in post-transitional societies“ („Feministiniai pokalbiai : moterys, trauma ir įgalinimas visuomenėse po pereinamojo laikotarpio“) su kolegėmis Lisa M. Vaughn ir Natalia T. Riegg parengė JAV gyvenanti lietuvių mokslininkė Dovilė Budrytė. Toliau skaityti „Feministiniai pokalbiai apie Lietuvą”
Pojūčių teatras tarp Rytų ir Vakarų
„Auksinė kaukė“ – garbingiausias Rusijos teatro apdovanojimas. Šiais metais eksperimento kategorijoje jam pasiūlytas jaunos, 27-erių metų, režisierės Karolinos Žernytės spektaklis akliesiems „Gegužės naktis“ pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą. Premijų laureatai paaiškės balandį. Todėl kol kas su menininke kalbamės apie pojūčių teatrą ir veiklą užsienyje.
Kaip vyksta pojūčių teatro spektakliai?
Į sceną kviečiame tiek dalyvių (jais gali tapti aklieji arba regintieji užrištomis akimis), kiek yra aktorių. Tai – svarbi detalė, nes toks kiekis žmonių pilnavertiškai pajunta spektaklį ir jaučiasi saugūs. Jie patiria siužetą ir personažų charakterius per garsą, lytėjimą, kvapą, judinamas kėdes, netgi skonį. Mūsų lėlės labai savotiškos: žmogaus vaizduotė pati jas susikuria, pačiupinėjus tik detalę – švelnią katės uodegą ar dvokiančią senio barzdą. Toliau skaityti „Pojūčių teatras tarp Rytų ir Vakarų”
Biomedikas Feliksas Bukauskas
Moksle labai svarbu asmenybės, galinčios generuoti tikrus proveržius, o jos subręsta ne per vienus metus.
JAV gyvenančio ir dirbančio biomediko Felikso Bukausko karjera – itin sėkminga. Kauno medicinos instituto (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) absolventas dirbo šioje mokslo įstaigoje, tapo profesoriumi. Vos perkopęs keturiasdešimtmetį jau buvo gavęs dvi valstybines premijas. Pačioje Nepriklausomybės pradžioje, 1991 m., tęsti mokslinės veiklos išvyko į Šveicariją, Berno universitetą. Nuo 1998 m. dirba JAV – prestižiniame Niujorko Jeshiva universiteto Alberto Einsteino medicinos koledže. Profesoriaus vadovaujamoje laboratorojoje tiriami tarpląsteliniai ryšiai per plyšines jungtis. F. Bukauskas remia Lietuvos mokslą: jo laboratorijoje nuolat stažuojasi gabūs Lietuvos mokslininkai.
2013 m. LR Švietimo ir mokslo ministerija F. Bukauską apdovanojo Mokslo premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų srityje.
Lituanikos skyriuje kruopščiai kaupiama informaciją apie F. Bukausko mokslines publikacijas.
JAV lietuvio fotografijos studijuojamos universitete
http://www.ebay.com.au
Prasidėjus naujiems metams, Purdue universitetas (Purdue University), JAV, savo studentams pasiūlė naują kursą „Fotografija ir jos kultūrinė vertė“ (dr. Rosanne Alstatt), kuriame pagrindinis šaltinis yra JAV lietuvio Charles‘o (Karolio) J. Pansirnos (1888–1967) fotografijos, saugomos Purdue University Galleries kolekcijoje.
Toliau skaityti „JAV lietuvio fotografijos studijuojamos universitete”