Autorius: LS

Naujos knygos apie politiką Baltijos šalyse

Londono universitetinio koledžo docentas Richardas C. M. Mole’as Baltijos šalių gyvenimą atidžiai seka nuo 1990 m. kovo 11 d. Šią istorinę dieną mokslininkas pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų Baltijos šalys yra išskirtinės: tik Lietuva, Latvija ir Estija tapo Europos Sąjungos narėmis.

Knygoje „The Baltic States from the Soviet Union to the European Union : identity, discourse and power in the post-communist transition of Estonia, Latvia and Lithuania“ („Baltijos šalys nuo Sovietų Sąjungos iki Europos Sąjungos: tapatumas, diskursas ir galia pokomunistinėse Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ ) regiono istorija apžvelgiama nuo Viduramžių, nors daugiausia dėmesio skiriama sovietmečiui ir pastariesiems dešimtmečiams. Autorius susitelkia į tautinei tapatybei reikšmingų įvykių analizę.

Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė Agnia Grigas aptaria santykių Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Šiai temai skirta jaunos mokslininės knyga „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“). Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskovoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.

Anglakalbis pokalbis su autore Ukrainos įvykių kontekste:

http://www.lithuaniatribune.com/65841/lessons-ukraine-can-learn-from-the-baltic-russian-energy-and-memory-politics-201465841/

Knygos „Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje

Davoliute2014 metų balandžio 9 dieną, trečiadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) 7a. posėdžių salėje vyks dr. Violetos Davoliūtės knygos „The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War“ (Routledge, 2013) pristatymas. Pokalbyje apie neseniai pasirodžiusią knygą dalyvaus knygos autorė, kultūros istorikė dr. V. Davoliūtė, istorikas dr. Tomas Balkelis, vertėjas, žurnalistas Jonas Ohman, filosofė ir politikė dr. Nerija Putinaitė bei LNB tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Pristatymą rengia LNB Lituanikos skyrius.

Apie knygą

Pristatydamas V. Davoliūtės knygą istorikas Tomas Vaiseta pastebi, jog sovietinė okupacija Lietuvai reiškė ne tik politinės laisvės netekimą, bet ir drastiškas socialines permainas, kai iš kolektyvizuojamų ir niokojamų kaimų jaunoji karta mokytis ir siekti geresnio gyvenimo traukė į ištuštėjusius miestus. Pasak V. Davoliūtės, „jei Anglijoje urbanizacija vyko 400 metų – nuo XVI iki XX amžiaus, tai Lietuvoje toks lūžis įvyko per vienos kartos gyvenimą.“

Knygos „Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ akiratyje – trečiajame XX a. dešimtmetyje gimusi, vėliau lietuvišku kultūriniu elitu tapusi karta. „Išskiriu tą kartą, nes jų gyvenimai sujungė kelias istorines santvarkas, visas su jomis susijusias socialines pervartas, skirtingas ideologijas, – sako V. Davoliūtė. ­­– Gimę ir brendę nepriklausomoje Lietuvoje, jie pirmieji pasinaudojo po karo atsivėrusiomis socialinio mobilumo galimybėmis – baigė sovietines aukštąsias mokyklas, gavo gerus darbus, užpildė po karo miestuose atsivėrusį socialinį vakuumą ir ilgainiui patys tapo naujos ideologijos ir visuomenės kūrėjais. Jie tiesiog įkūnija istorinį lūžį.“

V. Davoliūtė sovietinės Lietuvos statytojus ir griovėjus pristato naudodamasi itin įvairiais šaltiniais: atsiminimais, dienoraščiais ir laiškais, oficialiomis kalbomis, laikraščių ir dokumentų ištraukomis, grožiniais bei meno kūriniais, taip pat – pokalbiais su šios kartos atstovais.

Apie autorę

Dr. Violeta Davoliūtė Toronto universitete yra apgynusi disertaciją apie Antrojo pasaulinio karo trauminės atminties sklaidą Europoje, paskelbusi dešimtis straipsnių bei studijų apie Rytų Europos atmintį, traumas ir tapatybės paieškas. 2013 m. su dr. Tomu Balkeliu ji išleido knygą „Maps of Memory: Trauma, Identity and Exile in Deportation Memoirs from the Baltic States“ (Vilnius, 2012). Šiuo metu ji dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur vykdo tyrimą apie XX a. Lietuvos gyventojų priverstines dislokacijas.

Feministiniai pokalbiai apie Lietuvą

Budryte_Mazvydas
Dovilė Budrytė
M. Mažvydo bibliotekoje

Lituanikos skyrių pasiekia įvairiausios tematikos leidiniai. Džiaugiamės, kad pagaliau skaitytojams galime pasiūlyti knygą, kurioje analizuojama moterų padėtis gilius pokyčius išgyvenusiose visuomenėse. Straipsnių rinkinį „Feminist conversations : women, trauma, and empowerment in post-transitional societies“ („Feministiniai pokalbiai : moterys, trauma ir įgalinimas visuomenėse po pereinamojo laikotarpio“) su kolegėmis Lisa M. Vaughn ir Natalia T. Riegg parengė JAV gyvenanti lietuvių mokslininkė Dovilė Budrytė. Toliau skaityti „Feministiniai pokalbiai apie Lietuvą”

Pojūčių teatras tarp Rytų ir Vakarų

„Auksinė kaukė“ – garbingiausias Rusijos teatro apdovanojimas. Šiais metais eksperimento kategorijoje jam pasiūlytas jaunos, 27-erių metų, režisierės Karolinos Žernytės spektaklis akliesiems „Gegužės naktis“ pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą. Premijų laureatai paaiškės balandį. Todėl kol kas su menininke kalbamės apie pojūčių teatrą ir veiklą užsienyje.

Kaip vyksta pojūčių teatro spektakliai?

Į sceną kviečiame tiek dalyvių (jais gali tapti aklieji arba regintieji užrištomis akimis), kiek yra aktorių. Tai – svarbi detalė, nes toks kiekis žmonių pilnavertiškai pajunta spektaklį ir jaučiasi saugūs. Jie patiria siužetą ir personažų charakterius per garsą, lytėjimą, kvapą, judinamas kėdes, netgi skonį. Mūsų lėlės labai savotiškos: žmogaus vaizduotė pati jas susikuria, pačiupinėjus tik detalę – švelnią katės uodegą ar dvokiančią senio barzdą. Toliau skaityti „Pojūčių teatras tarp Rytų ir Vakarų”

Biomedikas Feliksas Bukauskas

F_Bukauskas_nuotrMoksle labai svarbu asmenybės, galinčios generuoti tikrus proveržius, o jos subręsta ne per vienus metus.

JAV gyvenančio ir dirbančio biomediko Felikso Bukausko karjera – itin sėkminga. Kauno medicinos instituto (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) absolventas dirbo šioje mokslo įstaigoje, tapo profesoriumi. Vos perkopęs keturiasdešimtmetį jau buvo gavęs dvi valstybines premijas. Pačioje Nepriklausomybės pradžioje, 1991 m., tęsti mokslinės veiklos išvyko į Šveicariją, Berno universitetą. Nuo 1998 m. dirba JAV – prestižiniame Niujorko Jeshiva universiteto Alberto Einsteino medicinos koledže. Profesoriaus vadovaujamoje laboratorojoje tiriami tarpląsteliniai ryšiai per plyšines jungtis. F. Bukauskas remia Lietuvos mokslą: jo laboratorijoje nuolat stažuojasi gabūs Lietuvos mokslininkai.

2013 m. LR Švietimo ir mokslo ministerija F. Bukauską apdovanojo Mokslo premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų srityje.

Lituanikos skyriuje kruopščiai kaupiama informaciją apie F. Bukausko mokslines publikacijas.