Lituanikos fondai nuolat papildomi ir užsienio leidėjų leidiniais. Dažniausiai tai yra lietuvių autorių mokslinės studijos. Šį kartą pristatome keletą fonduose saugomų knygų, kurias privalu paskaityti visiems besidomintiems verslu, teise, ekonomika. Šiandien netrūksta vadovėlių ir kitokių leidinių, nagrinėjančių šiuolaikinius ekonomikos procesus, tačiau trūksta įdomesnių tyrimų apie rinkos ekonomiką, tarptautinį bendradarbiavimą, verslumą. Šios knygos yra kaip tik tai, ko reikia kiekvienam siekiančiam praplėsti savo turimas teisines žinias. Jolantos Grigaliūnaitės studijoje “Business interest associations in Lithuania: status, role and prospects“ tiriamas verslo interesų asociacijos Lietuvoje jų statusas, vaidmuo ir perspektyvos (C(LKA)angl.34/012). Ingos Kudžmaitės darbe “International diversification with focus on cointegration: from a perspective of Lithuanian investor“ (C(LKA)angl.35/012) pateikiama Lietuvos investicijų bei vertybinių popierių analizė. Aurelijos Ulbinaitės tyrime “Lithuanian insurance market attractiveness from an international view” (C(LKA)angl.50/011) atsispindi Lietuvos draudimo įstaigų, rinkos analizė bei tarpautinio bendradarbiamimo gairės.
Kviečiame visus ekonomistus ir ne tik!
Europoje dainų šventės idėja gimė 1843 m. Šveicarijoje, ilgainiui dainų šventės pradėtos organizuoti Vokietijoje 1845–1928 m., Estijoje nuo 1869 m., Latvijoje nuo 1873 m., o Lietuvoje – 1924 m. Šiemet 90 metų mininčiai Dainų šventei daugiau nei 37 000 atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių parengė 170 autorinių kūrinių programą. 
Balandžio 24 d. Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvoje pakvietė paminėti Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje 99-sias armėnų genocido, įvykdyto Otomanų imperijoje, metines. Sėdėdamas šalia daugybės susirinkusių Lietuvos armėnų bendruomenės narių, prisiminiau iškilią mūsų tautietę Antoniną Maharį (Antaniną Povilaitytę, gimusią 1925 m.), daugybę metų gyvenančią Armėnijoje. 1944 metais, kai Antanina studijavo teisę Vilniaus universitete, ji buvo suimta ir ištremta į Sibirą, kur tremtyje sutiko žinomą armėnų rašytoją Gurgeną Mahari (1903-1969) ir tapo jo žmona. Pasibaigus tremčiai, ji su savo vyru apsigyveno Armėnijoje. Po G. Mahari mirties ji ištikimai saugo savo vyro atminimą ir gyvena jo bute-muziejuje Jerevane. 
Algirdas Landsbergis (1924 m. birželio 23 d. Kybartai – 2004 m. balandžio 4 d. Fryportas, Niujorko valstija) – dramaturgas, prozininkas, žurnalistas. A. Landsbergis studijavo Vytauto Didžiojo universitete lituanistiką. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje studijavo anglistiką ir romanistiką, o vėliau mokytojavo Visbadeno ir Kaselio lietuvių gimnazijose. Išeivijos lietuvių spaudoje pradėjo skelbti noveles, kritikos straipsnius, grožinės literatūros vertimus. Buvo vienas iš avangardinio žurnalo „Žvilgsniai“ (1946–1948 m.) bendradarbių ir redaktorių. 1949 m. išvyko į JAV. Ten dirbo įvairius darbus. 1957 m. Kolumbijos universitete baigė lyginamosios literatūros studijas. Bendradarbiavo radijo stotyse Amerikos balsas ir Laisvosios Europos radijas. 1965 m. tapo Ferli Dikinsono universiteto profesoriumi. Literatūros kritikos straipsnius skelbė periodikoje „Literatūros lankai“, „Darbininkas“. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje apie autoriaus kūrybą rošoma: „Debiutinis romanas „Kelionė“ – vienas pirmųjų moderniosios pokario prozos pavyzdžių lietuvių literatūroje. Jame modernistine stilistika vaizduojama Antrojo pasaulinio karo pabaigos laikotarpis. Parašė novelių, joms būdinga temų įvairovė: rezistencija, išeivijos gyvenimo problematika, gausu netikėtų sugretinimų, paradoksalių situacijų, simbolių. Sukūrė pjesių, jose ryški modernistinė stilistika: įvykis vaizduojamas iš kelių perspektyvų per paradoksalų sugretinimą arba priešpriešą, simbolinamas. Kai kurios pjesės išverstos į anglų kalbą, statytos JAV, Kanados, Slovėnijos teatruose“.