Š.m. birželio 16 d. Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje viešėjo LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento (ULD) direktorė ambasadorė Gintė Damušytė ir šio departamento specialistė Aušra Dumbliauskienė. URM inicijuotame susitikime su Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūniene ir vyr. specialiste dr. Giedre Mileryte pristatytos ULD ir Lituanikos skyriaus veiklos sritys, aptartos ateities projektų vystymo informacijos apie lietuvių diasporą rengimo, sklaidos, leidybos srityse perspektyvos. Ambasadorė G. Damušytė akcentavo galimybes tokių projektų partneriais pasitelkti užsienio lietuvių bendruomenes, tokiu būdu konsoliduojant panašaus turinio veiklą vykdančių organizacijų pajėgas.
Pokalbyje aptartas šių metų ULD veiklos kalendorius, susitarta dėl konkrečių veiklų vykdymo, kuriose pakviesti dalyvauti ir Lituanikos skyriaus specialistai.
LR Užsienio reikalų ministerija formuoja ir kartu su diplomatinėmis atstovybėmis įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką ryšių su užsienio lietuviais srityje. Užsienio lietuvių departamentą sudaro du skyriai: Globalios Lietuvos ir Ryšių su bendruomenėmis ir informavimo. Departamentui nuo 2013 m. vadovauja ambasadorė Gintė Damušytė.
Birželio 13–14 d. A. Žukausko-Vienuolio memorialiniame muziejuje Anykščiuose vyko nacionalinė mokslinė konferencija „Lietuvos rašytojų bibliotekos ir jų likimai“, skirta VU prof. Vlado Žuko (1925–2014) atminimui. Per dvi konferencijos dienas perskaityta 18 pranešimų apie šalies atminties institucijose ir privačiose kolekcijose saugomas rašytojų asmenines bibliotekas, nagrinėta jų kaupimo, saugojimo ir tyrimų problematika, akcentuotos galimybės išplėsti šios unikalaus kultūros paveldo dalies sklaidą ir panaudojimą visuomenės kultūros ir mokslo reikmėms. Lietuvos nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė konferencijoje pristatė pranešimą „Lietuvių diasporos kūrėjų asmeninės bibliotekos – kultūros istorijos tyrimų objektas“. Konferencijos rengėjai – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas ir Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus.
Už rusų kalba kuriančio rašytojo Makso Frajaus pseudonimo slepiasi du žmonės: rašytoja Svetlana Martinčik ir jos vyras, dailininkas Igoris Stepina. Iš Ukrainos kilusių menininkų pora jau dešimtmetį gyvena pamiltame Vilniuje, kurį dažnai vaizduoja kūryboje. Lietuvos sostinė M. Frajaus tekstuose stebuklinga, panaši į sapną. Visgi knygos į Vilnių pritraukia visiškai realius rusų turistus.
Draugystės tiltas – tai savaitgalinė lituanistinė stovykla vaikams, tėvams ir mokytojams.
Pasirodė antras šiais metais Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame apie jaunųjų diasporas tyrinėtojų seminarą, įvykusį Nacionalinėje bibliotekoje, rašo Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė. Taip pat publikuojamas Lituanikos skyriaus vedėjos Jolantos Budriūnienės tekstas apie kultūros istorikės, Violetos Davoliūtės knygą „The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War“ (Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai: atmintis ir modernybė po karo). Knygos autorė, kalbindama sovietinės kultūrinės inteligentijos atstovus, nagrinėdama atsiminimus, spaudą, grožinę literatūrą ir kitus šaltinius, analizuoja įvairias traumines patirtis. Naujienlaiškį galite paskaityti čia 
Birželio 6 d. LRT Vasaros studijoje su Zita Kelmickaite bendravo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Lituanikos skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė. Laidos metu kalbėta apie 95-ąjį jubiliejų pažyminčioje LNB saugomą dokumentinį paveldą, jo formavimo ir panaudojimo galimybes, pristatyta bibliotekoje kaupiamų informacinių išteklių įvairovė, sudaranti sąlygas vartotojui gauti reikalingą informaciją.