Istorinė Prezidentūra dėkoja Lituanikos skyriui

Ketvirtadienį Istorinėje Prezidentūroje Kaune, minint Prezidento Antano Smetonos 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines, atidaryta paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“. Daug vertingos medžiagos šios parodos rengėjams suteikė Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyrius, kuriame saugoma užsienio lietuvių spauda.
padeka

Parodos ekspozicija atskleidžia dramatišką paskutiniųjų A. Smetonos gyvenimo metų istoriją. 1940 m., sovietams okupavus Lietuvą, valstybės vadovas su gausia šeima pasitraukė į Vokietiją, kurioje nebuvo pageidaujamas svečias. 1941 m., po klajonių po pasaulį, atvyko į JAV, ten turėjo įsikurti kaip privatus asmuo. Vis dėlto A. Smetonos visuomeninė ir politinė veikla Amerikoje buvo aktyvi: jis lankė lietuvių bendruomenes, skaitė paskaitas, susitikdavo su aukščiausio rango JAV valstybės atstovais, viešose kalbose akcentuodavo sovietų įvykdytą Lietuvos aneksiją. Veiklą nutraukė 1944 metų sausio 9 dieną namuose kilęs gaisras, per kurį A. Smetona žuvo.

Fotoreportažas iš parodos atidarymo >>

Bonjour, atostogų knyga!

Au_revoirLengvai skaitomas, kupinas veiksmo Joe Schreiberio romanas „Au Revoir, Crazy European Chick“ („Au Revoir, pakvaišusi paukštyte iš Europos“) puikiai tinka atostogoms.

Kodėl šią knygą saugome Lituanikos fonde? Pavadinime minima europietė – lietuvė Gobija Zaksawskas arba tiesiog Gobi. Gobi pagal moksleivių mainų programą atvyksta į JAV ir apsigyvena amerikiečių Boyerių namuose. Boyerių sūnus, abiturientas Stevenas, viešniai prielankumo nejaučia, mat Gobi yra neišvaizdi, keistoka. Visgi, prispirtas savo mamos, Stevenas lietuvaitę pakviečia į abiturientų išleistuves. Didžiam vaikinuko siaubui, Gobi pasirodo ne pasipuošusi vakarine suknele, o vilkėdama tautinį kostiumą!

Tačiau paaiškėja, kad mergina turi kitą pusę: tą pačią naktį Stevenas pamato, kaip skraido kulkos…

Liepos 29 d. gimė išeivijos muzikas Bronius Budriūnas

Budriunas16Lituanikos skyriaus tinklaraštyje jau esame rašę apie chorų dirigentą, vargoninką, žymų išeivijos kompozitorių – Bronių Budriūną. Džiugu, jog Lituanikos fondai pasipildo kūrėjo archyviniu palikimu, tačiau svarbu pažymėti dar kelis įdomius faktus apie šį menininką. Toliau skaityti „Liepos 29 d. gimė išeivijos muzikas Bronius Budriūnas”

Oona Mekas: jaučiuos labiau atpažįstama Lietuvoje nei Amerikoje

untitled

Avangardo kino krikštatėviu laikomo Jono Meko dukra, aktorė bei režisierė Oona Mekas (g. 1976) po ilgų Lietuvos pilietybės laukimo metų savo rankose laiko lietuvišką pasą. Tiesa, viename interviu žinomo kūrėjo Jono Meko bei fotografės Hollis Melton duktė Oona teigė, jog pasakyti lietuvišką greitakalbę dar yra labai sunku. Los Andžele gyvenanti kūrėja niekada nesikratė savo lietuviškos kilmės. Ji stengiasi išlaikyti ryšį su Lietuva – mokosi lietuvių kalbos, dažniau atvyksta į Lietuvą.  Toliau skaityti „Oona Mekas: jaučiuos labiau atpažįstama Lietuvoje nei Amerikoje”

Pasaulio istorijos atspindžiai Lozoraičių kolekcijoje

nixon

Tvarkydami Lozoraičių kolekciją randame ne tik Lietuvos bei užsienio meno albumų, periodinių leidinių, senujų raštų, grožinių knygų, tačiau aptinkame ir įdomių istorinių knygų, kuriose atsispindi pasaulio istorijos momentai. Pavyzdžiui, 1922 m. liepos 22 d. reikšminga tuo, kad JAV pripažino Baltijos vyriausybes.

Mes pristatome knygas, kuriose fiksuojama prezidentinė kampanija tarp Džono F. Kenedžio ir to meto viceprezidento Ričardo Niksono. Knygoje The Speeches of Senator John F. Kennedy Presidential Campaign of 1960″ sudėtos visos Džono Kenedžio rinkiminės kalbos. Darbe The Joint Appearances of Senator John F. Kennedy and Vice President Richard M. Nixon: Presidential Campaign of 1960″ daug informacijos apie JAV televizijoje transliuotus prezidento rinkimų debatus. Ričardas Niksonas dalyvavo šiuose debatuose su sužeista koja, atrodė silpnas, suvaržytas, o Kenedis atrodė guvus, atsipalaidavęs, todėl didžiulė televizijos auditorija nulėmė, jog laimėjo Kenedis. Tačiau radijo klausytojai galvojo, kad debatus laimėjo Niksonas arba buvo pasiektos lygiosios. Šie debatai dabar laikomi svarbiu įvykiu JAV istorijoje. Po debatų televizija užėmė svarbią vietą nacionalinėje politikoje. Tai tik maža leidinių dalis. Taip pat pavyko rasti ir periodinės spaudos, kurioje atsispindi šis JAV istorijai svarbus laikotarpis. 

kenedis

Lietuvių Susivienijimui Argentinoje – 100!

slaPasaulio lietuvių vienybės dieną be gausybės renginių verta paminėti  ir organizacijos Susivienijimas Lietuvių Argentinoje 100 metų jubiliejų.

Prieš I pasaulinį karą į Argentiną atvyko negausus būrelis lietuvių išeivių. Lietuviai emigrantai daugiausiai kūrėsi Buenos Airėse ir jos priemiesčiuose, tačiau lietuvių būta ir tolimoje Patagonijoje. Lietuviai, apsigyvenę tolimame krašte, ilgainiui pradėjo steigti įvairias kultūros bei savišalpos draugijas. 1909 m. Rosario mieste įsteigta draugija „Krivių-Krivaitis“, 1911 m Beriso mieste – „Vargdienis“ (dabartinis „Nemunas“), 1931 m. įkurta Mindaugo katališka draugija. Toliau skaityti „Lietuvių Susivienijimui Argentinoje – 100!”