Grafikas gimė 1909 m. rugsėjo 2 dieną Gečaičiuose (Plungės r.). Dailininkas 1935 m. baigė Kauno meno mokyklą. Jo mokytojais buvo žymūs to meto menininkai: Adomas Galdikas, Petras Kalpokas, Justinas Vienožinskis, Juozas Zikaras. P. Augius priklausė dailininkų grupei „Forma“, dalyvavo įvairiose dailės parodose. Vėliau išvyko studijuoti dailės į Paryžių (baigė Ecole Nationale Souperieure des Beaux-Arts ir Conservatoire Nationale des Arts et metiers). 1937 m. už Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vestuvių“ iliustracijas laimėjo Paryžiaus pasaulinės parodos garbės prizą bei Lietuvos taupomųjų kasų premiją. Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dėstė Kauno meno mokykloje, Vilniaus dailės akademijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o nuo 1948 m. apsigyveno JAV. P. Augius-Augustinavičius dirbo kaip grafikas ir publicistas (bendradarbiavo „Vaire”, „Naujojoje Romuvoje”, „Aiduose”, „Žiburiuose”). 1946 m. dirbo „Minties” žurnalo Dailės skyriaus redaktoriumi. Toliau skaityti „Paulius Augius-Augustinavičius (biografija ir kūryba)”
Autorius: LS
Rugpūčio 31-oji – Tinklaraščių diena
Tinklaraščiai, dažniau vadinami tiesiog „blogais“, yra palyginti naujas fenomenas. Tinklaraščių arba Interneto dienoraščių dienos data nėra nusistovėjusi: Lietuvoje vieni ją mini birželio 14 d., kiti – rugpjūčio 31 d. Galbūt pastaroji diena yra tinkamesnė: po kelionių ir pramogų kupinos vasaros į biurus ir butus grįžę „blogeriai“ vėl gali atsidėti tekstų rašymui. Toliau skaityti „Rugpūčio 31-oji – Tinklaraščių diena”
Rašytojui Petrui Babickui atminti
Petras Babickas gimė 1903 m. Laukminiškiuose, Panevėžio valsčiuje. Šeimoje dar augo du broliai: Kazimieras ir Vytautas bei vyriausioji sesuo Uršulė (vėliau tapusi žymia aktore Une Bay). Tėvas anksti mirė. Petrą užaugino motina ir sesuo, su kuria siejo ypatingas ryšys. Sesuo rūpinosi jo išsilavinimu, visą gyvenimą visokeriopai rėmė ir skatino. Petras Babickas – maištinga, nerami asmenybė. Jo klajokliškas gyvenimas prasidėjo dar 1915 metais, kai užėjus vokiečiams jis pasitraukė į tuometinį Peterburgą, ilgai blaškėsi po Šiaurės Kaukazą ir tik 1918 metais grįžo į Lietuvą. Toliau skaityti „Rašytojui Petrui Babickui atminti”
Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje – Juodojo kaspino diena
Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje – Juodojo kaspino diena. Šią dieną prisimenami lemtingi 1939-ųjų metų įvykiai, kai Maskvoje buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, pagal kurį Baltijos šalys prarado savo nepriklausomybę. Tačiau ši diena reiškia ir susitelkimą, ryžtą bei kovą. 1989 m. šimtai tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarydami gyvą grandinę, susikibo rankomis, siekdami pademonstruoti savo vieningumą. Ši gyvoji grandinė – Baltijos kelias – nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino (apie 600 km.).
Kviečiame aktyviai dalyvauti šios dienos renginiuose („Ar pameni save „Baltijos kelyje“?“).
Minint Baltijos kelio 25-ąsias metines, Nacionalinėje bibliotekoje eksponuojama kilnojamoji paroda „Baltijos kelias – kelias į Nepriklausomybę“, kuri buvo parengta Baltijos kelio 20-mečiui >>>. Maloniai kviečiame apsilankyti!
Nesenstanti ,,Amerika pirtyje”
1899 m. rugpjūčio 20 d. spektaklis „Amerika pirtyje“ viešai suvaidintas Palangoje, grafo Tiškevičiaus daržinėje, stovėjusioje ant jūros kranto. Spektaklį režisavo Povilas Višinskis ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Povilas Višinskis kartu buvo ir pagrindinio vaidmens – Bekampio atlikėjas. Vaidino ir kiti tuo metu Palangoje viešėję lietuvių inteligentai: Augustinas Janulaitis, Vladas Mongirdas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Marija Šlapelienė-Piaseckaitė.
Pjesė sulaukė didelio dėmesio ir turėjo reikšmės ne tik lietuviškojo teatro kūrimosi istorijoje, tačiau ir tautos identiteto formavimuisi. Komedijoje įžvelgta caro režimo kritika, to meto politinės situacijos pajuoka.
„Amerika pirtyje“ sukėlė lietuvių ir kitakalbių susidomėjimą ne tiek menine, kiek politine prasme. Spektaklis nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija.
Šiandien pjesė yra aktuali ir statoma ne tik Kauno, Rokiškio dramos teatruose, tačiau ir išeivijoje. Apie tai galima paskaityti išeivijos laikraštyje „Draugas“ >>>
Šarūnas Bartas – naujojo lietuvių kino vėliavnešys
Šarūnas Bartas gimė 1964 m. rugpjūčio 16 d. Šiauliuose. Š. Bartas – žinomas lietuvių kino filmų režisierius (šiuo metu kuriantis Prancūzijoje). 1986–1991 m. studijavo kinematografiją Maskvoje. Istorinio lūžio metu Bartas įkūrė pirmąją nepriklausomą kino studiją „Kinema“ ir netrukus debiutavo dokumentiniu filmu „Praėjusios dienos atminimui“, kuris sulaukė itin daug dėmesio. 1991 m. po studijų Maskvoje, režsierius tapo ryškia kino figūra Europoje. Barto kinas išskiria specifine kalba ir filosofiškumu. Įdomu, jog pats kūrėjas vaidina savo režisuotuose filmuose „Koridorius“ ir „Eurazijos aborigenas“. Kinematografija:
Tofolarija, 1986 m.
Praėjusios dienos atminimui, 1989 m. („Wisselzak Trophy“ Tarptautinio Amsterdamo dokumentinio kino festivalio prizas )
Trys dienos (Three Days) 1991 m. (1992 m. FIPRESCI Berlyno kino festivalio prizas)
Koridorius, 1994 m. (1995 m. FIPRESCI apdovanojimas, 1995 m. C.I. C.A. E. apdovanojimas Torino Tarptautiniame Jauno Kino Festivalyje)
Mūsų nedaug (Few of Us), 1996 m. (2000 m. Venecijos filmų festivalio apdovanojimas)
Namai (A Casa), 1997 m.
Laisvė, 2000 m.
Europos vizijos (Visions of Europe) 2004 m.
Septyni nematomi žmonės (Seven Invisible Men), 2005 m.
Eurazijos aborigenas, 2010 m. („Sidabrinės gervės“ apdovanojimas nominacijoje „Geriausias režisierius“ ir „Geriausias vaidybinis filmas“)
2001 m. Šarūnas Bartas apdovanotas Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Šia proga siūloma paskaityti įdomų interviu su režisieriumi apie kūrybą ir gyvenimą.