Pristatome du leidinius, kuriuos galite rasti mūsų skaityklos „Naujų knygų“ lentynoje.
Pirmoji – Neringos Klumbytės ir Gulnaz Sharafutdinovos sudarytas straipsnių rinkinys „Soviet Society in the Era of Late Socialism, 1964–1985“ („Sovietinė visuomenė vėlyvojo socializmo eroje, 1964–1985“). Anot Peterio Rutlando iš Wesleyan universiteto (JAV), knyga atskleidžia Brežnevo laikų visuomenės individualizmą ir vartotojiškumą, nors Sovietų Sąjungą įprasta įsivaizduoti kaip pilką konformistų monolitą. Įžangoje sudarytojos pažymi, kad vėlyvasis socializmas siejamas su stagnacijos nuoboduliu, tad, palyginus su dinamiškais Sovietų Sąjungos istorijos periodais, menkai tyrinėjamas. Iš istorikų, sociologų, antropologų ir literatūros kritikų tekstų sudėliotos knygos tikslas – parodyti šio laikotarpio europinėje Sovietų Sąjungos dalyje spalvų įvairovę. Savo straipsnyje N. Klumbytė sutelkia dėmesį į satyros žurnalą „Šluota“, atskleidžiantį specifinį santykį tarp humoro ir moralės sovietinėje Lietuvoje. Toliau skaityti „Naujos anglakalbės knygos apie XX a. Lietuvos istoriją”
Tapytojas ekspresionistas gimė ir užaugo Karaliaučiaus apskr. (dabartinėje Kaliningrado srityje) ūkininko šeimoje. Rimtas meno studijas pradėjo gana vėlai, jau 25 metų, iš pradžių Karaliaučiaus karališkoje meno akademijoje, vėliau privačioje studijoje Berlyne. Tikro pripažinimo susilaukė 1919-1932 metais. Laimėjo keletą premijų, jo darbų įsigijo Berlyno Valstybinis meno muziejus, Meno akademija, Štetino, Liubeko, Hamburgo privačios galerijos. Apie P. Domšaitį rašė reprezentaciniai dailės žurnalai, pristatydami kaip veržlų modernistą, dailininką, gebantį išreikšti žmonių, daiktų ir vaizdų paslaptingumą. P. Domšaičio kūrybai būdingas paprastas, bet kartu monumentalus dekoratyvumas, todėl jis lyginamas su Barlachu ir Chagallu. Tapė temines, biblines ir peizažines kompozicijas, liejo akvareles, tapė pastele, siuvinėjo. Kūrybą įtakojo Pietų Afrikos kraštovaizdis (nuo 1949m. gyveno Pietų Afrikos Respublikoje), vadinamasis primityvusis bei religinis menas.
Kun. F. Bendoraitis gimė 1919 m. rugsėjo 9 d. Betygaloje, mokėsi medicinos, vėliau studijavo kunigų seminarijoje Prancūzijoje. 1962 m. vyksta misionieriauti į Brazilijos džiunglių pakraštį. Talkinamas ses. Ksaveros Šakėnaitės bei remėjų, per keliolika metų įkūrė „Gerojo Ganytojo” ligoninę (Vakarų Amazonėje). Vėliau panašią bažnyčią pastatė ir Bolivijoje, kur gyveno ir čia kovojo su alkoholizmu ir narkotikų prekyba. Vos atvykęs suvokė didžiulių, retai apgyventų plotų reikmes ir įsteigė vyskupijos radijo stotį bei tinklą, per kurį religinės ir bendrai švietimo programos pasiekė tolimiausias vietoves. Per tuos metus pastatydino tris ligonines – laivus, kuriais lankydavo indėnų kaimus. Jo didžiausia svajonė buvo Guaporės upės saloje įsteigti raupsuotiems kaimą. Kun. dr. F. Bendoraitį visi vietiniai vadino Padre medico. Lietuvis misionierius rūpinosi ir čiabuviais indėnais, šelpdavo vargšus. Kun. F. Bendoraitis – geras fotografas, surinkęs unikalių nuotraukų iš indėnų gyvenimo. Už nuopelnus šaliai kunigas misionierius tapo Bolivijos upių laivyno garbės admirolu. Knygoje „Lietuvių misijos Amazonėje” aprašomi ir kitų ten gyvenusių žurnalistų bei gydytojų įspūdžiai. Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis mirė lapkričio 22 d. Guayaramerine, Bolivijoje. Kunigas misionierius palaidotas savo statybos ligoninės kiemelyje netoli Guaporės upės, skiriančios Boliviją nuo Brazilijos.
Grafikas gimė 1909 m. rugsėjo 2 dieną Gečaičiuose (Plungės r.). Dailininkas 1935 m. baigė Kauno meno mokyklą. Jo mokytojais buvo žymūs to meto menininkai: Adomas Galdikas, Petras Kalpokas, Justinas Vienožinskis, Juozas Zikaras. P. Augius priklausė dailininkų grupei „Forma“, dalyvavo įvairiose dailės parodose. Vėliau išvyko studijuoti dailės į Paryžių (baigė Ecole Nationale Souperieure des Beaux-Arts ir Conservatoire Nationale des Arts et metiers). 1937 m. už Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vestuvių“ iliustracijas laimėjo Paryžiaus pasaulinės parodos garbės prizą bei Lietuvos taupomųjų kasų premiją. Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dėstė Kauno meno mokykloje, Vilniaus dailės akademijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o nuo 1948 m. apsigyveno JAV. P. Augius-Augustinavičius dirbo kaip grafikas ir publicistas (bendradarbiavo „Vaire”, „Naujojoje Romuvoje”, „Aiduose”, „Žiburiuose”). 1946 m. dirbo „Minties” žurnalo Dailės skyriaus redaktoriumi.