Aš moku kovoti už gyvenimą, dirbti be atvangos ir užsispyrusi siekti to, ko noriu, ir tai turbūt paveldėtas lietuviškas bruožas.
Ann Jillian (tikr. vardas Jūratė Nausėdaitė) gerai žinoma ne tik Amerikos lietuviams (tėvai – aviacijos kapitonas Juozas ir Margarita Nausėdai), kurie sekė jos karjeros žingsnius nuo pat vaikystės, bet ir kitų žemynų gyventojams. Jūratė vertinama kaip puiki aktorė ir puiki Lietuvos ambasadorė. Jūratė pasitaikius kiekvienai progai pasisako, jog yra lietuvė ir gali tuoj pat sudainuoti posmelį „Tėviškėle, tėviškėle…“. Toliau skaityti „Ann Jillian: dėkinga Lietuvai”
Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Čikagoje atstovai rugsėjo 20 dieną dalyvavo kasmetinėje Taikos dienos šventėje Daley Center Plaza aikštėje miesto centre. Šiais metais jubiliejiniame 35-ąjame Taikos dienos minėjime savo šalis atstovavo ir nacionalines vėliavas pagerbė Čikagoje reziduojančių konsulinių įstaigų, įvairių šalių tautinių organizacijų ir bendruomenių atstovai, visuomenininkai, žymūs miesto veikėjai. Miestiečiai iškėlus kiekvienos šalies vėliavą linkėjo šiai šaliai taikos. Tautiniu drabužiu pasipuošusiai konsulato atstovei iškėlus trispalvę aikštėje nuskambėjo linkėjimas ir Lietuvai: „Peace in Lithuania“.
Nelė Mazalaitė gimė 1907 m. rugsėjo 2 dieną Darbėnuose, Kretingos rajone. 1924 metais pradėjo publikuoti pirmuosius eilėraščius, o 1929 metais – noveles. 1940 m. baigusi Klaipėdos gimnaziją dirbo valstybės tarnautoja Kaune. Nelė Mazailtė aktyviai dalyavo moterų rašytojų rengiamuose literatūriniuose vakaruose, rašė kūrinius vaikams, buvo Lietuvių rašytojų draugijos narė. Autorės kūrybą spausdino įvairūs periodiniai leidiniai: „Rytas“, „Naujoji Romuva“, „Naujoji vaidilutė“, „Židinys“, „Ateitis“, „Aidai“. 1944 m. Nelė Mazalaitė pasitraukė į Vokietiją. Rašytoja išeivijoje taip pat aktyviai veikė: rašė publicistinius straipsnius, rengė montažus lietuvių šventėms. 1949 m. kūrėja persikėlė į JAV, apsigyveno Brukline. 
Rugpjūčio 
Lituanikos skyriaus fonduose galima rasti ne tik lietuvių išeivijos periodinių ledinių, grožinės, istorinės literatūros, bet ir kitomis kalbomis išleistų lituanistinių knygų, meno albumų. Lituanikos skyrių pasiekė tapybos ir skulptūros darbų almanachas „Sauka family. Painting. Sculpture“.