Algirdas Julius Greimas: „Semiotika kaip pasaulio matymo galimybė“

Greimas1-semiotika.lt_-e1330245577648Šiemet kovo 9 d. sukanka 98 metai, kai gimė lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas.

Profesorius Greimas semiotiką laikė ne vien rafinuota moksline disciplina, bet apskritai pasaulio matymo galimybe ar net gyvenimo būdu. Tiesa, pakankamai negailestingu gyvenimo būdu, kuris neleidžia pernelyg įsijausti, nuolatos nustato distanciją, leidžia įsisąmoninti požiūrio tašką ar net teikia keletos požiūrio taškų pasirinkimo galimybę. Šis reflektyvumas gali būti priimtinas arba ne, tačiau kultūroje jis turi egzistuoti kaip racionalus polius, kaip priešprieša sentimentaliam nuoširdumui, impresionizmui (ypač pasitinkint savimi), gebėjimui naiviai užsimiršti ir pan.

 Saulius Žukas. Ne vien apie netektį. Metmenys, 1993 kn. 64 p. 176-181.

Daugiau >> http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=205709&biRecordId=37208

Sveikiname su vasario 16-ąja!

11918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Vasario 16-tosios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tiesiogiai Valstybės atkūrimo akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys. Pasirašė jį 20 tarybos narių. Dauguma jų dalyvavo 1905 m. gruodį susirinkusiame Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame atvirai buvo svarstoma, kad Lietuvai būtų suteikta autonomija Rusijos imperijos sudėtyje. Tai buvo pirmas žingsnis nepriklausomybės link. Nepriklausomybės aktas paskelbtas „Lietuvos aido“ 1918 m. vasario 19 d. numeryje >>>(http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66433)

Kaip lietuvis mato Paryžių ir kaip Paryžiuje atrodo Lietuva

melnikasRašytojas Jaroslavas Melnikas gimė 1959 m. vasario 6 d. Smygoje (Dubno rajonas, Rovno sritis), Ukrainoje. Jo knygos išleistos Lietuvoje ir už jos ribų, sulaukė gerų lietuvių ir užsienio kritikų atsiliepimų. J. Melniko romanas „Les Parias d’Eden“ („Išguitieji iš Edeno“) pasirodė prancūzų kalba vienoje didžiausių Prancūzijos leidyklų. Knygos vertimą galima rasti Lituanikos skaitykloje (Lituanikos archyvas C(LKA)pranc.7/997). Rašytojas dirbo  „Laimos” ir  „Moters” redakcijose, ilgai bendradarbiavo su prancūzų žurnalu  „ELLE”. Rašytojo kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų, ukrainiečių, rumunų, kroatų ir kt. kalbas bei apdovanota literatūrinėmis premijomis. Jo knygos įtrauktos į kūrybiškiausių metų knygų, metų knygos penketuką. 2010 m. knyga nominuota Europos literatūrinei premijai (Le prix du livre europeen). 2012 m. geriausi tekstai iš knygų „Rojalio kambarys“ ir „Pasaulio pabaiga“ pasirodė rinkinyje ukrainiečių kalba „Skambink man, kalbėk su manimi“, kuris nominuotas metų knygai Ukrainoje. Šiemet Jaroslavo Melniko knyga „Maša arba postfašizmas“ pretenduoja tapti metų knyga. J. Melnikas kurį laiką gyveno ir kūrė Paryžiuje. 2013 m. pasirodė esė knyga  „Paryžiaus dienoraštis”.

„Gyvendamas Paryžiuje, galvoju apie Vilnių. Gyvendamas Vilniuje, galvoju apie Paryžių. Norėčiau, kad Vilniuje atsirastų daugiau magijos, kad jis būtų amžina šventė – kaip Paryžius. Kaip tai padaryti? Paryžiaus magija kuriama genialiai paprastai. Gyventi prancūziškai – tai būti laimingam. Man regis, supratau, kur slypi prancūzų laimės paslaptis. Noriu pasidalinti šiuo žinojimu su skaitytojais.“ – Jaroslavas Melnikas.

Paryžiaus dienoraštis: esė. – Vilnius: Alma littera, 2013.

Sausio 30 d. gimė rašytojas Stepas Zobarskas

p7_1Stepas Zobarskas gimė 1911 m. sausio 30 d. Pamaleišyje. S. Zobarskas – lietuvių rašytojas, vertėjas, leidėjas. Daugiausia rašė jaunimui ir vaikams. Pradėjęs rašyti eiles, greitai perėjo prie prozos rašymo. Bendradarbiavo leidinyje „Aš ir jūs“, kūrybos almanache „Varpai“. Taip pat rašė psichologinio pobūdžio noveles suaugusiems. Kartu su kolegomis parengė vadovėlį pradžios mokykloms „Aušrelė“. Rašytojas nuo 1947 m. apsigyveno JAV. Niujorke įsteigė knygų leidyklą „Manylands“ (vėliau „Manyland Books“), kurioje leido lietuvių rašytojų kūrinių vertimus į anglų kalbą, kurį laiką redagavo žurnalą vaikams „Eglutė“. Stepas Zobarskas yra išvertęs Migelio de Unamuno, Knuto Hamsuno, Gi de Mopasano, Viljamo Moemo ir kitų užsienio autorių kūrinių į lietuvių kalbą. Lituanikos skyrius 2011 m. yra parengęs virtualią parodą (http://senas.lnb.lt/parodos/3/), skirtą rašytojo 100-osioms gimimo metinėms.

Iš S. Zobarsko laiško Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos nariams:

Likimas nubloškė mane anapus Atlanto, bet aš ten nesijaučiu vienišas. Ten yra žmonių, kurie brangina lietuvišką žodį, dirba dėl jo, aukoja santaupas ir sveikatą. Gaila, kad N. Lietuvos laikais ryšys tarp metropolijos rašytojų ir Amerikos lietuvių buvo pernelyg silpnas, – beveik kad visiškai jokio ryšio nebuvo. Užtat šiandien ir tremtyje esančių rašytojų vardai jiems visiškai svetimi. Juos skiria nuo mūs ir laikas ir erdvė. Bet jų širdis tebėra lietuviškai gryna, jie gyvena tremtinių rūpesčiais ir kančiomis. Pats mačiau, kai šluostėsi ašaras,– beskaitydami „Vienybėje“ spausdinamus Kiršos „Pabėgelius“. Tremtinių rašytojų pareiga nepagailėti savo kūrybos vos alsuojančiai Amerikos lietuvių spaudai. Iš dalies tuo būdu atitaisysite senąsias klaidas ir padėsite vienoje Atlanto pusėje esantiems lietuviams suartėti su kitoje pusėje įsikūrusiais.<…>

 Lietuvių literatūrinis gyvenimas Vakarų Europoje 1945-1950 m. – P. 211

Chemikas, kuris rašo apie literatūrą

 Lituanikos skaitykla  A(LK)21/011

Lituanikos skaitykla A(LK)21/011

Kaip galėtume pristatyti išeivijos profesorių Kęstutį Keblį? Tai chemikas, išgarsėjęs kaip literatūros kritikas, žurnalo „Ateitis“ bendradarbis, Lituanistikos instituto Čikagoje literatūros skyriaus vedėjas, ateitininkas ir skautas. Profesorius griauna stereotipą, jog „tiksliukas“ negali būti gabus literatūrai ir atvirkščiai. Kęstutis Keblys – netradicinis lietuvių literatūros kritikas. Literatūros analizės neparemtos mokslinėmis teorijomis, metodologijomis, tačiau visada objektyvios, įdomios, gyvos. „Kritiškas ir atviras kritikai. Nemeilikaujantis, bet malonus. Pripratęs prie amerikietiško gyvenimo būdo, bet kasmet keletui mėnesių sugrįžtantis į Lietuvą“, – taip rašoma apie išeivijos mokslininką.

2011 m. Lietuvių išeivijos institutas išleido Kęstučio Keblio literatūros kritikos straipsnių rinktinę, kurią galima rasti ir Lituanikos skaitykloje.

„Knygoje „Smulki kritikos rasa“ skelbiami išeivijos literatūros kritiko Kęstučio Keblio tekstai, rašyti per daugiau nei penkiasdešimt metų, išbarstyti išeivijos ir Lietuvos periodikoje. Tai įvairaus žanro tekstai – akademinės studijos, recenzijos, proginiai straipsniai, juose dominuoja išeivijos literatūros tematika ir problematika. K. Keblio literatūros kritika išsiskiria vertinimų taiklumu, objektyvumu, šmaikštumu, literatūrinių kontekstų paralelėmis“.

Kviečiame skaityti!

DP Naujieji Metai…

2014 m. sukako 70 metų nuo didžiojo traukimosi iš Lietuvos į Vakarus pradžios. Daugelis išeivių laikinai apsistodavo vadinamosiose DP (angl. Displaced Persons), perkeltųjų asmenų, stovyklose Vokietijoje. Čia virė aktyvus kultūrinis gyvenimas, buvo leidžiami laikraščiai ir knygos, veikė mokyklos ir Pabaltijo universitetas. 

„Tėviškės garsas“, 1947 m. sausio 2 d.
„Tėviškės garsas“, 1947 m. sausio 2 d.

Toliau skaityti „DP Naujieji Metai…”