Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Mane studentai labai mėgsta, kodėl nežinau. Gal todėl, kad gyvenu pagal seną lietuvišką, kaimišką būdą, lengvai, paprastai, nuoširdžiai. Ir viskas.
Filosofas, Ohajo universiteto profesorius Algis Mickūnas – viena ryškiausių išeivijos akademinių figūrų. A. Mickūną domina fenomenologija, estetika, politinė filosofija, Rytų kultūros ir daug kitų sričių. Akademinėje bendruomenėje filosofas išsiskiria žaismingumu ir jaunatviška energija. Toliau skaityti „Žaismingasis filosofas Algis Mickūnas”
Lituanikos skyrių pasiekė Vokietijoje išleista knyga Czeslaw Milosz (1911-2004) im Jahrhundert der Extreme: Ars poetica – Raumprojektionen – Abgründe – Ars translationis. Knyga supažindina su Česlovo Milošo kūryba. Rašytoją galime vadinti XX amžiaus literatūrinio pasaulio įžymybe. 1980 m. rašytojas apdovanotas Nobelio literatūros premija. Poeto rinktinėje suspindi ir baigiasi ištisas praeito amžiaus šimtmetis, pilnas prieštarų ir tragedijų. Česlovas Milošas tragiškąjį laiką sujungė su magiška poezijos jėga, sąžine, poezijoje niekada neslėpė nuoskaudos, kad jam teko visa tai iškentėti. Šioje rašytojo rinktinėje atsiskleidžia įvairūs autoriaus pasaulėžiūros aspektai. Poetą domina tiek XX a. kraštutinių idelogijų patirtys, tiek gimtosios Europos, atminties, šiuolaikinės civilizacijos filosofiniai bei religiniai klausimai.
Nuo šiol Lituanikos skyriuje rasite naujutėlės knygos, kuri JAV studentams taps žinių apie Lietuvą šaltiniu, egzempliorių. Istorinės atminties problemoms skirtą monografiją „Memory and trauma in international relations“ („Atmintis ir trauma tarptautiniuose santykiuose“) su kolege iš Brazilijos Erica Resende sudarė dr. Dovilė Budrytė, JAV Georgia Gwinnett koledžo politikos mokslų docentė.
Mokslininkės laikosi nuomonės, kad tarptautiniai santykiai nėra vien pragmatinių interesų arena: tarptautinę politiką taip pat formuoja jausmai, kančia, atmintis ir užmarštis. Monografija padalinta į dvi dalis: pirmoji skiriama teoriniams debatams, o antrojoje pateikiamos istorinės atminties problemų įvairiose pasaulio vietose studijos. Šioje dalyje publikuojamas ir pačios D. Budrytės tekstas. Straipsnyje analizuojama, kaip Holokausto ir sovietinių represijų atvertos lietuvių istorinės atminties traumos veikia tarptautinius santykius.
Knygos viršelis primena kančią vaizduojantį Edvardo Muncho paveikslą „Šauksmas“. Per sausio pradžioje bibliotekoje vykusį knygos pristatymą D. Budrytė kelis kartus pabrėžė, kad ją domina žmogiškumas ir bendrybė. Anot mokslininkės, Vakarų pasauliui derėtų atgręžti į žmogaus teises ir besivystančių šalių patirtis, kurios dažniausiai lieka nepastebėtos.
Lituanikos skaitykla neseniai praturtėjo JAV gyvenančio lietuvių kilmės fotografo Marko Laita (1960) fotografijų albumu „Sea“. Markas Laita augo Detroite ir Čikagoje. Besimokydamas vidurinėje mokykloje, Markas laisvalaikiu fotografuodavo roko koncertus Čikagoje ir Milvokyje. Vėliau jis baigė fotografijos studijas Čikagoje, Kolumbijos koledže. Baigęs koledžą, jis pora metų dirbo komerciniu fotografu Čikagoje. 2010 m. pasirodė jo portretų albumas „Equal created“, prie kurio jis dirbo 8 metus. Vėliau jis išleido fotografijų albumą „Sea“ jūros gyvūnų tematika. Trečioji jo knyga „Serpentine“ pasirodė šiais metais. Šio fotografo kūriniai buvo eksponuojami įvairiose JAV ir Europos galerijose.
Naujieną parengė Jonas Rimka
Lituanikos fondai nuolat pasipildo naujomis knygomis. Šį kartą supažindiname su naujomis, istorinėmis studijomis.
Jarosław Nikodem studijos Witold Wielki Książę Litewski (1354 lub 1355 – 27 października 1430) tyrimo laikotarpis – vėlyvieji viduramžiai. Darbe kalbama apie apie vieną svarbiausių figūrų vidurio ir rytų Europos istorijoje – kunigaikštį Vytautą. Jarosław Nikodem taip pat kalba apie Kęstutaičių dinastiją, Vytauto sąsajas su Vladislovu Jogaila, Lenkijos ir Lietuvos sąjungą.
Shaul Stampfer knyga Lithuanian Yeshivas of the Nineteenth Century : Creating a Tradition of Learning yra pirmoji tokia dokumentuota, sistemiškai analizuojanti mums kiek mažiau žinomą laiką ir objektą – ješivas (žydų dvasines seminarijas). Tyrimo laikotarpis apima 1802-1914 metus. Darbas grindžiamas gausiais moksliniais šaltiniais: įvairiais dokumentais, straipsniais spaudoje, atsiminimais, pristatomas socialinis ir kultūrinis kontekstas.
Vokiečių mokslininkas Michael H Kohrs studijoje Die Litauische Nationale Union – Porträt einer (Staats-)Partei: Die Litauische Nationale Union (LTS) und ihre Bedeutung für das autoritäre Regime der … in Litauen 1924 bis 1940 rašo apie po I pasaulinio karo susiformavusį autoritarinį režimą, Lietuvių tautininkų sąjungos susikūrimą (LTS), jos reikšmę, sąjungos lyderį Antaną Smetoną. Studija suteikia svarbių žinių apie užsienio bei vidaus ekonominės politikos pokyčius tarpukariu. Kviečiame skaityti!
Lituanikos skyrių pasiekė Maskvos leidykloje išleista teatrologės Olgos Malcevos studiją „Eimunto Nekrošiaus teatras (Poetika)“. Knygą recenzavęs kritikas Jurijus Barbojus pratarmėje atkreipė dėmesį į antraštėje esantį žodį „poetika“. Studijoje nagrinėjamas E.Nekrošiaus meninis pasaulis: žvelgiama į pagrindinius režisieriaus spektaklių kompozicijos principus, vaidybą, režisūrinę kalbą, didelė reikšmė skirta prasmių kūrimui. Teatrologė remiasi režisieriaus kūrybos visuma.
O. Malceva veikale naudoja gausius rusiškus šaltinius: recenzijas, pokalbius ir kt. Autorė nevengia polemizuoti su kitais E. Nekrošiaus kūrybos tyrėjais, kurie daugiausia pabrėžia metaforų dominantę. Teatrologė vengia režisieriaus mitologizavimo. Ji stengiasi įrodyti, kad nuomonė Nekrošiaus teatras – metaforų teatras tėra stereotipas. O. Malceva apie spektaklius kalba sodriai.
Per 300 puslapių veikale keliami klausimai: kaip literatūros kūrinys virsta spektakliu? Kaip literatūra performuluojama? Kaip literatūra dera su režisieriaus savita, autorine kalba? Koks yra E.Nekrošiaus spektaklių ritmas ir kodėl jis toks išskirtinis, svarbus? Kaip E.Nekrošiaus spektaklių pasaulyje veikia aktoriai? Visus atsakymus galite rasti užsukę į Lituanikos skyrių ir pasklaidę knygą.