Kategorija: Iš Lituanikos fondų

A. Gustaitis: „Maloniausias laikas – dirbti dėl lietuvybės“.

GustaitisAlgirdas Gustaitis – žinomas žurnalistas, kartografas, rašytojas, lietuvių ir prūsų kultūrų tyrinėtojas. A. Gustaitis gimė 1916 m. Gudijoje, Mogiliovo gub., Pečersko dvare, iš ten jo tėvai pasitraukė Pirmojo pasaulinio karo metais. Į Lietuvą A.Gustaitis su tėvais sugrįžo baigiantis karui. Mokėsi gimnazijoje Kaune, ten įsteigė gamtos mylėtojų būrelį, vadovavo savo paties įsteigtam Maironio vardo literatų būreliui. Buvo aktyvus skautas, šaulys. Gyvendamas Kaune išvedė naują pašto karvelių rūšį „Lietuvos auksiniai“, kuriais naudojosi Lietuvos kariuomenė, tačiau per okupaciją jie buvo sunaikinti.

Nuo vaikystės domėjosi knygomis, spauda. Jau nuo 1930 m. jo žurnalistinius darbus spausdino „Lietuvos aidas“, „XX amžius“, „Trimitas“ ir kiti laikraščiai bei žurnalai. 1938 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, lituanistikos studijas, priklausė lietuvių studentų „Jūros“ korporacijai. Nuo 1939 m. tęsė studijas atgautame Vilniaus universitete, įsteigus čia „Jūros“ korporaciją, buvo išrinktas jos vadu. 1998 m. išleista A. Gustaičio knyga apie šią studentų draugiją („Lietuvių studentų korporacija „Jūra“ Lietuvos universitetuose“). Toliau skaityti „A. Gustaitis: „Maloniausias laikas – dirbti dėl lietuvybės“.”

Išleista politinės minties raidą lietuvių išeivijoje pristatanti antologija

ontologijaIšleista Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) darbuotojų parengta knyga „Lietuvos politinės minties antologija“, skirta išeivijos politinės minties raidai 1944-1990 m.. Tai jau antrasis šiemet publikuotas antologijos tomas (pirmajame pristatytas Lietuvos politinės minties vystymasis 1918-1940 m.)

Daugiau nei 600 puslapių veikale publikuojama per keturias dešimtis iškiliausių lietuvių diasporos politinių ir visuomeninių organizacijų atstovų darbų. Sudarytojai siekė pateikti kuo įvairesnį ir išsamesnį išeivijoje skelbtų skirtingų ideologijų, atstovaujamų įvairiose užsienio valstybėse įsikūrusių užsienio lietuvių darbų spektrą, visų jų darbus įvertindami bendru, įžanginiame straipsnyje įvardijamu apibrėžimu „lietuvybės palaikymas tėvynės netekties šešėlyje“ (Kęstutis Girnius, Justinas Dementavičius. Egzodo užduotys : lietuvybės palaikymas tėvynės netekties šešėlyje. Lietuvos politinės minties antologija, II. Politinė mintis išeivijoje. Vilnius, 2013, p. 9-32 ).

Džiugu pažymėti, kad rengiant šią knygą TSPMI mokslininkams talkino ir Lituanikos skyriaus darbuotojai, teikę duomenis leidinyje pristatomų asmenų biogramoms bei atrinkę iliustracinę medžiagą. Knygos sudarytojai pratarmėje pažymi, kad rengdami leidinį naudojosi ir anksčiau skyriaus darbuotojų publikuotais lietuvių išeivijos spaudą pristatančiais bibliografiniais leidiniais.

Žilvino Kempino kūryba Reino fone

Optinę virpėjimo iliuziją sukuriančios linijos albumo „Žilvinas Kempinas. Lėta eiga“ („Zilvinas Kempinas. Slow Motion“) viršelyje yra tarytum virbai vartuose, kurie veda į dinamiškus vizualinių menų kūrėjo Ž. Kempino darbus.

Slow Motion Leidinys skirtas šią vasarą Jeano Tinguely muziejuje Bazelyje, Šveicarijoje, atidarytai parodai „Lėta eiga“. Tai – didžiausia personalinė Ž. Kempino paroda: muziejus menininkui suteikė net 1500 kvadratinių metrų plotą. Šioje erdvėje eksponuojami tiek nauji, tiek senesni kūriniai. Dalyje parodos Ž. Kempinas formuoja dialogą su kinetines skulptūras kūrusio šveicarų menininko J. Tinguely (1925 – 1991) darbais. Išnaudojama ir Reino upės kaimynystė: už muziejaus langų atsiveriantis gamtovaizdis tampa „Laiko juosta“ („Timeline“) pavadintos instaliacijos dalimi.

Toliau skaityti „Žilvino Kempino kūryba Reino fone”

Baltų tyrinėtoja J.Statkutė de Rosales pristatė naują knygą

Stasio Petkaus nuotr.
Stasio Petkaus nuotr.

Žymi baltų istorijos tyrinėtoja Jūratė Statkutė de Rosales su šeima šiuo metu lankosi Lietuvoje. Pereitą savaitę istorikė pristatė savo knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ antrąją dalį. Kartu su Jūratė Statkutė de Rosales susitikimuose dalyvauja ir Stasys Petkus, kuris apie autorę sukūrė dokumentinį filmą „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“. Toliau skaityti „Baltų tyrinėtoja J.Statkutė de Rosales pristatė naują knygą”

„Coeurs ébouillantés / Nuplikytom širdim“: šiuolaikinės lietuvių poetės prabyla prancūzų kalba

CAEURS-EBOUILLANTES-NUPLIKYTOM-SIRDIMLituanikos skyrių pasiekė dovana – Prancūzijoje išleista septyniolikos šiuolaikinių lietuvių poečių antologija „Coeurs ébouillantés / Nuplikytom širdim“. Knygą padovanojusi Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Rasa Balčikonytė pabrėžia, kad ši poezijos knyga yra puikus vadovas po Lietuvą. Šalis atsiskleidžia asmeniškuose skirtingų kartų autorių tekstuose: antologija pradedama nuo tarpukariu augusios Aldonos Elenos Puišinytės eilėraščių, o baigiama pačioje sovietmečio pabaigoje, 1987 m., gimusios Aušros Kaziliūnaitės poezija.

Kadangi rinktinėje pateikiami tiek vertimai, tiek tekstai originalo kalba, šiuolaikinių lietuvių poečių kūrybos spektrą gali peržvelgti ir prancūzų kalbos nemokantys skaitytojai. Mokantiesiems atsiveria šią knygą sumaniusių vertėjų Dianos Sakalauskaitės ir Nicole Barrière interpretacijos ir bendro darbo rezultatas.

Knygos viršelyje matome lietuvių fotografo Antano Sutkaus nuotrauką su moters figūra prie jūros. Ši nuotrauka padaryta 1963 m. Nidoje. Po dvejų metų Lietuvos pajūryje fotografas užfiksavo du prancūzų literatūros klasikus – Jeaną-Paulį Sartre’ą (pagal A. Sutkaus nuotrauką sukurta rašytojo skulptūra dabar stovi Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje) ir Simone de Beauvoir, vieną ryškiausių feministinės minties autorių. Dėl tokio konteksto nuotrauka idealiai tinka antologijai, kurioje lietuvių poečių kūryba virsta tekstais prancūzų kalba.

Į antologiją atrinkti Aldonos Elenos Puišinytės, Ramutės Skučaitės, Stasės Lygutaitės-Bucevičienės, Gražinos Cieškaitės, Zitos Mažeikaitės, Violetos Šoblinskaitės Aleksos, Tautvydos Marcinkevičiūtės, Dovilės Zelčiūtės, Elenos Karnauskaitės, Daivos Čepauskaitės, Erikos Drungytės, Neringos Abrutytės, Agnės Žagrakalytės, Giedrės Kazlauskaitės, Ilzės Butkutės, Indrės Valantinaitės, Aušros Kaziliūnaitės eilėraščiai.

Seminaras „Nacionalinės bibliotekos Lituanikos fondas: tyrimų ir informacijos sklaidos galimybės“

susitikimo dalyviaiRugpjūčio 28 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko seminaras-diskusija „Lituanikos fondas: tyrimų ir informacijos sklaidos galimybės“. Susitikimo pradžioje Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai Sandra Leknickienė pasveikino susirinkusius, įžangos žodį tarė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Susitikime dalyvavo Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto l. e. p. dekanė. doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, Lituanikos skyriaus darbuotojai. Šio seminaro tikslas – supažindinti su įvairių mokslo šakų leidiniais, esančiais Lituanikos fonde, pasiūlyti tyrinėtinas sritis/ar preliminarias temas jauniesiems tyrėjamas, stiprinti ryšius su Lietuvos edukologijos universitetu. Toliau skaityti „Seminaras „Nacionalinės bibliotekos Lituanikos fondas: tyrimų ir informacijos sklaidos galimybės“”