Ulricho Schoenborno knyga Kristijonas Donelaitis (1714–1780): tarp teologijos ir poezijos (vok. Kristijonas Donelaitis (1714–1780): Zwischen Theologie und Poesie). Imtis leidinio autorių paskatino 2013 m. rudenį Lietuvių kultūros instituto surengta konferencija „Prūsų ir lietuvių poetas Donelaitis / Donalitius ir jo epocha“. Vokietijos mieste Lampertheime-Hüttenfelde vykusioje konferencijoje skaitytame pranešime U. Schoenbornas apžvelgė K. Donelaičio kūrybą XVIII a. religiniame ir teologiniame kontekste, evangelikų liuteronų kunigo poeto sąsajas su Karaliaučiaus teologine aplinka bei jos įtaką jo kūrybai.
U. Schoenborno knygą sudaro penkios dalys: „Tolminkiemio kunigo gyvenimas ir veikla“, „Literatūrinė kūryba“, „Donelaitis Karaliaučiaus šimtmečio kontekste: teologijos istorijos paskaitos“, „Dievas–gamta–protas: išmintingai demonstruojamas pamaldumas“, „Epilogas: tik dykos kalbos?“
Studijos autorius kviečia šią knygą vertinti kaip tarpdalykinį veikalą – savotišką sankirtos tašką, kuriame susitinka įvairių laikotarpių įvairių autorių tekstai, įžvalgos ir mintys.
Šiandien Izraelyje gyvenančio rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus knygos yra išverstos į 13 pasaulio kalbų, o bendras parduotų knygų egzempliorių kiekis siekia pusantro milijono. G. Kanovičius – vienas įžymiausių ir produktyviausių šiuolaikinių žydų rašytojų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno, Izraelio rašytojų sąjungos premijų laureatas. 1929-aisiais gimęs žydų siuvėjo šeimoje netoli Kauno, Antrąjį pasaulinį karą jis praleido Kazachstane. Vėliau grįžo į Lietuvą, nuo 1993 m. gyvena Izraelyje. Iš viso G. Kanovičius parašė 11 romanų, kurie sudaro savotišką Lietuvos žydų gyvenimo sagą nuo XVIII a. iki mūsų dienų.
Šią vasarą pasirodžiusi antropologės Ievos Jusionytės knyga „Savage Frontier : Making News and Security on the Argentine Border“ (University of California Press) skirta pavojingam Argentinos, Brazilijos ir Paragvajaus pasieniui – teritorijai, kuri siejama su prekyba narkotikais ir žmonėmis, kontrabanda, pinigų plovimu ir terorizmu. Analizuodama saugumo situaciją šiame regione, Jusionytė pasitelkia tiek etnografinę medžiagą, tiek tiriamąją žurnalistiką.
Żywoty hetmanów Królestwa Polskiego i Wielkiego Księstwa Litewskiego / Samuel Brodowski. – Komorów : Wydawnictwo Antyk Marcin Dybowski, 1997. C(LKA)lenk.28/014
Kamińska, Janina. Universitas Vilnensis, 1793–1803 : od Szkoły Głównej Wielkiego Księstwa Litewskiego do Imperatorskiego Uniwersytetu Wileńskiego. – Warszawa : Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 2012. – 420 p. C(LKA)lenk.50/012
Seniausia Lietuvos aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas – leidžia jau beveik penkis dešimtmečius gyvuojančius tęstinius mokslo darbus „Knygotyra“. Pirmasis darbų tomas išėjo 1961 m. pavadinimu „Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai“, dabartiniu pradėtas leisti nuo 1970 m. Šiandien „Knygotyra“ yra pasiekusi brandos ir pripažinimo. Leidinys daugiasluoksnės struktūros: aprėpia knygos istoriografiją, šaltiniotyrą, knygotyros teoriją ir metodologiją plačiąja prasme, knygos meną, bibliografiją, kai kuriuos tarpdisciplininius dalykus, fiksuoja mokslo ir studijų kroniką, mokslo mokyklų ir mokslininkų ryšius.