Šią savaitę Lituanikos skyrių pasiekė Dalios Kuodytės ir Roko Tracevskio parengta knyga apie ginkluotąjį pokario lietuvių pasipriešinimą 1944-1953 m. „La guerra sconosciuta : la rezistenza armata antisovietica in Lituania negli anni 1944-1953“ (2014). Tai 2013 m. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos knygos vertimas į italų kalbą, neabejotinai praturtinsiantis italų skaitytojų žvilgsnį į XX a. vidurio istorinius įvykius Lietuvoje. Juolab, kad įžangą itališkajam leidimui parengė gerai žinomas Milano universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų prof. dr. Alessandro Vitale. Gausiai archyvine medžiaga – nuotraukomis bei dokumentais iliustruota knyga, pasak vieno iš jos autorių R. Tracevskio – tarsi pradžiamokslis tiems, kurie siekia pažinti praėjusio amžiaus Lietuvos istoriją, suvokti lietuviškosios tapatybės formavimosi ypatumus. Toliau skaityti „Knyga apie Lietuvos pokario rezistenciją – italų skaitytojams”
Iliustratorės, knygų vaikams autorės Linos Žutautės personažus pažįsta ne tik Lietuvos vaikai. Dailininkės knygos leidžiamos Danijoje, Rusijoje ir Latvijoje, tad mažieji šių šalių skaitytojai gali susipažinti su Kake Make, Netvarkos nykštuku, dviem paršeliais, draugais katinu Ferdinandu ir šuneliu Pū.
Polin: Studies in Polish Jewry, Volume 25: Jews in the former Grand Duchy of Lithuania since 1772.
Sausio 1-ąją prasidėję jubiliejiniai K. Donelaičio metai jau pažėrė ne vieną įspūdingą renginį. Balandžio pradžioje Vilniaus universiteto Mažojoje auloje įžymiausias K. Donelaičio kūrinys – poema „Metai“ – nuskambėjo ispaniškai. Čia buvo pristatyta knyga „Las estaciones del año“ – kruopštus kelerių metų Užsienio kalbų instituto Romanų kalbų katedros docentės, vertėjos Carmen Caro Dugo darbas. „Nors ir buvo sunku, niekada nesigailėjau, kad ėmiausi šio vertimo, nes man tekstas labai patiko, nes visą laiką jaučiau, kad darau kažką reikšmingo“, – sako C. Caro Dugo. Poemos vertimas – ne tik jos vienos darbo rezultatas: teksto eilėdarą koregavo poetė, literatūros mokslų daktarė Rocio Arana, konsultavo Ispanijos universitetų metrikos ir vertimo specialistai, net vertėjos šeimos nariai.
2011 m. Pietų Korėjoje pasirodė rašytojo Yi Mun-yol romanas „Lietuvaitė“. Romane rašoma apie miuziklų kūrėją – muzikos redaktorę Kim Hye-ryeon, kurios tėvas yra korėjietis, o motina – lietuvė. 1993 m. korėjiečių rašytojas Yi Mun-yol žinomą režisierę Koleen Park pirmą kartą pamatė Niujorke. Tuomet ir nusprendė jos pasakojimų pagrindu parašyti knygą. Park, tėvo korėjiečio ir motinos JAV lietuvės dukra, augo keliaudama tarp Korėjos ir JAV. Rašytoją įkvėpė jos kova dėl tapatybės, jos sėkmė ir meilė tetoms iš Lietuvos. Knygos herojės Kim Hye-ryeon gyvenimas labai panašus į Park gyvenimą. Kim senelė su savo dukra pabėgo iš Lietuvos po Sovietų Sąjungos žlugimo ir apsigyveno Korėjoje. Autorius pripažino, kad romano herojė tikrai turi prototipą, bet romano negalima tapatinti su jos tikruoju gyvenimu.
Lituanikos skaitykloje galima rasti lituaninių leidinių, išleistų Baltarusijoje. Vienas iš tokių leidinių – bendras lietuvių ir baltarusių albumas „Baltarusiai Isako Serbovo nuotraukose. 1911-1912“. Albumo pagrindą sudaro I.Serbovo nuotraukos, padarytos kelionių po Baltarusiją 1911 – 1912 m. metu. Šiame albume vien unikalios nuotraukos, atspindinčios to meto Baltarusijos regionų kultūrą. Ši unikali fotografijų kolekcija vertinga tyrinėjant šalies etnografiją, tradicinę kultūrą, tautinį kostiumą ir architektūrą. Leidinys skirtas pristatyti, tačiau taip pat ir atkreipti Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkų bei visuomenės dėmesį į regiono istoriją ir kultūrą. Fotografinis I. Serbovo palikimas saugomas ir