Nauja knyga apie XIV-XVII a. Vilniaus literatūrą

KULTURA LITERACKA WILNA

KULTURA LITERACKA WILNA (1323-1655)                     retoryczna organizacja miasta / Jakub Niedźwiedź

Knygoje analizuojami tekstai ir jų funkcionavimas viduramžių ir naujausių laikų Vilniuje, XIV-XVII a. tapusiame pagrindiniu LDK ir vienu iš pagrindinių Abiejų Tautų Respublikos kultūros centru, daugiataučiame, įvairius tikėjimus išpažįstančių žmonių mieste. Autorius pateikia ne tik literatūros kūrinių tekstus (M.K. Sarbievijaus odės, L. Gornickio dialogai), bet ir užrašus ant monetų, testamentus, įvairias jų gamybos ir naudojimo aplinkybes. Knygoje aptartas kelių abėcėlių koegzistavimas, apribojimai, susiję su daugiakalbyste Vilniaus literatūroje, rankraščių ir spausdintų tekstų gamyba ir jų archyvavimas, švietimas, literatūrinė edukacija, moterų dalyvavimas raštingų asmenų bendruomenėje. Knyga iliustruojama faksimilėmis lotynų, rusų, hebrajų, lietuvių, jidiš ir vokiečių kalbomis.

Parengė Vlada Filipovič

Naujausi Europos lietuvių bendruomenių leidiniai

Lituanikos skyriaus užsienio lietuvių periodikos kolekciją vėl papildė nauji leidiniai. Jungtinės Karalystės Piterboro lietuvių laikraštyje „Švyturys“ prisimenamas prieš 75-erius metus vykęs Britanijos lietuvių Seimas, pristatomas naujos šokių studijos „Amberdance“ įkūrėjas Deividas Jablonskis. Lietuvių bendruomenės Skonėje (Švedija) laikraštis „Skonietis“ spausdina interviu su Skonės lietuvių bendruomenės pirmininku Egidijum Meškėnu ir pasakoja apie dailininko Kęstučio Kasparavičiaus viešnagę „Gintaro“ lituanistinėje mokyklėlėje. Naujausiame „Šveicarijos lietuvių žinių“ numeryje – Jūratės Caspersen straipsniai apie aktorės Birutės Mar monospektaklius Šveicarijoje ir jubiliejinių S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metų renginius. Kviečiame į Lituanikos skaityklą!

Išleista Pulgio Andriušio knyga „Kelionių užrašai“

Pulgis AndriusisPulgis Andriušis (tikr. Fulgencijus Andrusevičius) labiausiai žinomas kaip novelių „Anoj pusėj ežero“ ir apysakos „Sudiev, kvietkeli“ autorius. Iki šiol geriau žinoma emigracijoje išleista kūryba (autorius 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į Australiją). Visai autoriaus kūrybai būdingas gamtos lyriškumas, savitas jausmo koloritas, šmaikštumas, dažnai vaizduojama žmogaus buitis, gyvenimas Lietuvoje. Šiek tiek mažiau rašyta apie autoriaus veiklą Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Tarpukariu P. Andriušis, nors ir neišleidęs nei vienos knygos, tarp rašančiųjų buvo labai populiarus. Rašytojas periodinėje spaudoje skelbė savo kelionių reportažus, literatūros ir teatro kritikos straipsnius. Jo publikacijos buvo visada laukiamos skaitytojų. Amžininkų prisiminimuose fiksuojama, jog tokia knyga, kurioje sugultų Pulgio Andriušio publicistiniai straipsniai, buvo labai laukiama. Tokia knyga išėjo tik šiemet. Leidykla Bonus Animus išleido Pulgio Andriušio knygą „Kelionių užrašai“. Knygoje sudėti rašytojo prisiminimai iš kelionių po Europą. P. Andriušis aprašo gamtą, žmones, ypač įdomios vietos, kur susiduriama su vietine kultūra, tradicijomis. Kelionių vaizdeliai šmaikštūs,  kupini nuotykių. „Kelionių užrašai“  yra ne tik puiki proga susipažinti su lietuvių išeivių kūryba, bet ir mintimis nusikelti į praeitį, palyginti įvairių šalių gyvenimą, kultūrą, kraštovaizdį prieš kelis dešimtmečius ir šiandien.

Pristatyta Vinco Bartusevičiaus knyga

vinco-bartuseviciaus-knygaBalandžio 23 d. Nacionalinėje bibliotekoje surengtas Vinco Bartusevičiaus knygos „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945–1951“, kurią 2012 m. išleido šiemet veiklos dešimtmetį pažyminti leidykla „Versus aureus“, pristatymas.

Renginyje dalyvavo knygos autorius, Vokietijoje gyvenantis istorikas, sociologas, Hiutenfelde įsikūrusio Lietuvių kultūros instituto (LKI) vadovas dr. Vincas Bartusevičius, VDU Lietuvių išeivijos instituto darbuotojos doc. dr. Dalia Kuizinienė, dr. Asta Petraitytė-Briedienė, leidyklos „Versus aureus“ direktorius dr. Artūras Mickevičius. Pokalbio dalyviai akcentavo didžiulį autoriaus darbą, tyrinėjant ir aprašant gausią archyvinę medžiagą – rankraštinius LKI, Lietuvos centriniame valstybės archyve bei Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomus dokumentus, naudojant publikuotus ne tik lietuvių, bet ir užsienio autorių darbus, nagrinėjančius 1945–1951 m. Vokietijos DP stovyklų organizavimo ir veiklos problematiką. Kalbėjusieji taip pat pritarė minčiai, kad naujoji V. Bartusevičiaus monografija yra svarbus darbas fiksuojant ir apibendrinant šį lietuvių tautai ypač sudėtingą istorinį periodą ir suteikia naujų galimybių būsimoms XX a. vidurio lietuvių diasporos tyrimų kryptims.  Toliau skaityti „Pristatyta Vinco Bartusevičiaus knyga“

Priimti praeitį tokią, kokia ji yra

We are hereVasario mėnesį šurmuliavusioje 14-oje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta JAV žurnalistės Ellen Cassedy knyga „Mes esame čia: atsiminimai apie holokaustą Lietuvoje“. Pasibaigus mugei, autorė savo knygą anglų kalbą „We are here: memories of the Lithuanian Holocaust“ padovanojo ir mūsų bibliotekos Lituanikos skyriui. Tai neįtikėtina vienos moters, panorusios ne tik sugrįžti prie savo protėvių ištakų, bet ir perprasti visos tautos tragediją, istorija. Noras kalbėti gimtąja jidiš kalba, kurią pamiršo mirus motinai, atvedė Ellen Cassedy į Lietuvą, kadaise vadintą Šiaurės Jeruzale.

Autorės protėviai kilę iš Rokiškio. Jos kelionė išsiplėtė į didesnį tyrimą, kaip Lietuvos žmonės, žydai ir ne žydai, reaguoja į praeitį. Pasitelkdama daugybę archyvinės medžiagos, padedama vietos žmonių, kalbėdamasi su gimtojo miesto gyventojais, atrasdama daugybę painių dalykų mūsų šalyje, kuri išgyveno ir nacių, ir sovietų okupacijas, E. Cassedy išsiaiškina, jog svarbiausia yra ne istorijos faktai, o tai, ką mes su jais nusprendžiame veikti… Ellen Cassedy tyrinėja holokaustą Lietuvoje bemaž dešimt metų. Knyga „Mes esame čia“ pateikia neįprastą požiūrį į holokaustą – čia neieškoma kaltų, o žydai ir lietuviai raginami susitaikyti ir priimti praeitį tokią, kokia ji yra. Autorė bendravo su daugybe drąsių lietuvių, kurie darė viską, kad ištrauktų iš šešėlio žydų palikimą, kalbino tuos, kurie sudaro vidurinių mokyklų mokymosi programas ir tuos, kurie padeda vaikams kalbėtis apie žydų praeitį su seneliais ir proseneliais.

 Jonas Rimka

Naujos knygos

Zwangsarbeit im Ersten WeltkriegLituanikos skyriaus fondą papildė Lietuvos istorijai skirta studija – Ch. Westerhoffo monografija „Priverčiamieji darbai Pirmajame pasauliniame kare: Vokietijos darbo jėgos politika Lenkijoje ir Lietuvoje 1914-1918“.

Ši tema menkai nagrinėta tiek Lietuvos, tiek ir Vokietijos mokslinininkų. Anot autoriaus, jo studija – įnašas į priverčiamųjų darbų XX amžiuje reiškinio išaiškinimą ir apibūdinimą. Prievartinis rekrutavimas ir priverčiamieji darbai – tai vieni tamsiausių Vokietijos istorijos epizodų Pirmojo pasaulinio karo metais. Jie buvo įvesti dėl didžiulio jėgos trūkumo tiek Vokietijos karo pramonėje, tiek darbams okupuotose teritorijose atlikti. Monografijoje kalbama apie įvairių okupacinių administracinių vienetų Rusijos okupuotose teritorijose įsteigimą, kurie darė įtakos darbo jėgos politikai okupuotose teritorijose. Aptariami pirmieji okupacijos metai nuo 1915 m. rudens jau pažymėti pirmosiomis prievartinėmis priemonėmis. 1916 m. rudenį tokios prievartinės priemonės buvo išplėstos ir suintensyvintos. Knygoje analizuojami skirtumai tarp situacijos Lenkijoje ir Lietuvoje, kurioje prievartinis rekrutavimas ir priverčiamieji darbai buvo taikomi ir 1917-1918 metais, kai tokios priemonės Lenkijoje jau buvo nutrauktos.

Monografija gausiai dokumentuota archyvine medžiaga, knygos gale pateikiamas išsamus literatūros sąrašas, studija iliustruota to meto nuotraukomis.

Westerhoff, Christian. Zwangsarbeit im Ersten Weltkrieg: Deutsche Arbeitskräftenpolitik im besetzten Polen und Litauen 1914-1918. Paderborn, 2012. 377 p. Šifras: C(LKA)vok.2/012

Rasa Čepliejienė