Žilvino Kempino kūryba Reino fone

Optinę virpėjimo iliuziją sukuriančios linijos albumo „Žilvinas Kempinas. Lėta eiga“ („Zilvinas Kempinas. Slow Motion“) viršelyje yra tarytum virbai vartuose, kurie veda į dinamiškus vizualinių menų kūrėjo Ž. Kempino darbus.

Slow Motion Leidinys skirtas šią vasarą Jeano Tinguely muziejuje Bazelyje, Šveicarijoje, atidarytai parodai „Lėta eiga“. Tai – didžiausia personalinė Ž. Kempino paroda: muziejus menininkui suteikė net 1500 kvadratinių metrų plotą. Šioje erdvėje eksponuojami tiek nauji, tiek senesni kūriniai. Dalyje parodos Ž. Kempinas formuoja dialogą su kinetines skulptūras kūrusio šveicarų menininko J. Tinguely (1925 – 1991) darbais. Išnaudojama ir Reino upės kaimynystė: už muziejaus langų atsiveriantis gamtovaizdis tampa „Laiko juosta“ („Timeline“) pavadintos instaliacijos dalimi.

Toliau skaityti „Žilvino Kempino kūryba Reino fone“

„Coeurs ébouillantés / Nuplikytom širdim“: šiuolaikinės lietuvių poetės prabyla prancūzų kalba

CAEURS-EBOUILLANTES-NUPLIKYTOM-SIRDIMLituanikos skyrių pasiekė dovana – Prancūzijoje išleista septyniolikos šiuolaikinių lietuvių poečių antologija „Coeurs ébouillantés / Nuplikytom širdim“. Knygą padovanojusi Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Rasa Balčikonytė pabrėžia, kad ši poezijos knyga yra puikus vadovas po Lietuvą. Šalis atsiskleidžia asmeniškuose skirtingų kartų autorių tekstuose: antologija pradedama nuo tarpukariu augusios Aldonos Elenos Puišinytės eilėraščių, o baigiama pačioje sovietmečio pabaigoje, 1987 m., gimusios Aušros Kaziliūnaitės poezija.

Kadangi rinktinėje pateikiami tiek vertimai, tiek tekstai originalo kalba, šiuolaikinių lietuvių poečių kūrybos spektrą gali peržvelgti ir prancūzų kalbos nemokantys skaitytojai. Mokantiesiems atsiveria šią knygą sumaniusių vertėjų Dianos Sakalauskaitės ir Nicole Barrière interpretacijos ir bendro darbo rezultatas.

Knygos viršelyje matome lietuvių fotografo Antano Sutkaus nuotrauką su moters figūra prie jūros. Ši nuotrauka padaryta 1963 m. Nidoje. Po dvejų metų Lietuvos pajūryje fotografas užfiksavo du prancūzų literatūros klasikus – Jeaną-Paulį Sartre’ą (pagal A. Sutkaus nuotrauką sukurta rašytojo skulptūra dabar stovi Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje) ir Simone de Beauvoir, vieną ryškiausių feministinės minties autorių. Dėl tokio konteksto nuotrauka idealiai tinka antologijai, kurioje lietuvių poečių kūryba virsta tekstais prancūzų kalba.

Į antologiją atrinkti Aldonos Elenos Puišinytės, Ramutės Skučaitės, Stasės Lygutaitės-Bucevičienės, Gražinos Cieškaitės, Zitos Mažeikaitės, Violetos Šoblinskaitės Aleksos, Tautvydos Marcinkevičiūtės, Dovilės Zelčiūtės, Elenos Karnauskaitės, Daivos Čepauskaitės, Erikos Drungytės, Neringos Abrutytės, Agnės Žagrakalytės, Giedrės Kazlauskaitės, Ilzės Butkutės, Indrės Valantinaitės, Aušros Kaziliūnaitės eilėraščiai.

Iš Lituanikos fondų: Saukų kūrybos albumas

Sauka_knygaLituanikos skyriaus fonduose galima rasti ne tik lietuvių išeivijos periodinių ledinių, grožinės, istorinės literatūros, bet ir kitomis kalbomis išleistų lituanistinių knygų, meno albumų. Lituanikos skyrių pasiekė tapybos ir skulptūros darbų almanachas „Sauka family. Painting. Sculpture“.

Menininkų Saukų šeimos vardas labai gerai žinomas Lietuvoje. Rimantas Dichavičius 2001-aisiais sudarė ir išleido Šarūno Saukos tapybos albumą, kuriame apie dailininko kūrybą kalba: „Šarūno Saukos kūryba peržengia siaurus nacionalinės kultūros rėmus, tapdama ne tiktai mūsų šalies, mūsų amžiaus ligos istorija, bet ir visos krikščioniškosios civilizacijos tragiško likimo simboliu.“ Rimantas Dichavičius žymaus lietuvių tapytojo kūrybą siekė parodyti Maskvos žiūrovams. 2011 m. rugsėjo 21 dieną Rusijos sostinėje atidaryta personalinė Šarūno Saukos paroda.

2012 metais Sankt Peterburge išleista knyga apie Saukų šeimos (Šarūno Saukos, Nomedos Saukienės ir sūnaus Mykolo Saukos) kūrybą. Šis kūrybos almanachas supažindina Rusijos skaitytoją su šiuolaikine lietuvių menininkų kūryba. Almanache dar galima rasti pačių menininkų refleksijas apie paslaptingą kartais net gąsdinančią žmogaus būtį/prigimtį, kuri yra išeiškiama šeimos kūryboje. Šį leidinį sudaro keturi kritiniai straipsniai. Pirmame straipsnyje analizuojamos  filosofinės, etinės, meno problemos Saukų kūriniuose. Kiti trys šio albumo tekstai skirti kiekvieno autoriaus kūrybai aptarti. Leidinys papildytas menininkų darbų reprodukcijomis, fotografijomis bei biografijomis.

Susitikimas su lietuvių kilmės iraniete rašytoja Anita Amirrezvani

Anita_AmirrezvaniŠiomis dienomis Lietuvoje lankosi JAV gyvenanti lietuvių ir iraniečių kilmės rašytoja, šokių kritikė Anita Amirrezvani, kurios motina yra lietuvė, o tėvas – iranietis. Jos debiutinis romanas yra „Gėlių kraujas“, kuriame įrašyta tokia dedikacija: „Skiriu savo šeimai – iranietiškai, lietuviškai ir amerikietiškai“. Šį romaną – jau išleistą daugiau kaip 25 kalbomis – apie kilimų rišėją autorė skyrusi savo tėvo karštui Iranui. Rašytoja viliasi ateityje sukurti ir knygą apie Lietuvą. Lietuvoje ji turi nemažai giminaičių. Pirmą kartą rašytoja į Lietuvą buvo atvykusi 2002 metais. Jos motinai Vilniuje teko būti ir 1969 metais. Vėliau jau su dukra lankydamasi Vilniuje ir žingsniuodama Gedimino prospektu, ji parodė viešbutį, kuriame anuomet penkias dienas – tik tiek pabūti leido valdžia – gyveno ir visą laiką jautėsi kažkieno stebima. Toliau skaityti „Susitikimas su lietuvių kilmės iraniete rašytoja Anita Amirrezvani“

Liepos 13d. minime 100-ąsias litvakų rašytojo Abraomo Suckeverio gimimo metines

A.SuckeverisAbraomas Suckeveris vadinamas vienu iš iškyliausių Holokausto poetų. Jis gimė Smurgainyse (dab. Baltarusijoje) 1913 m. liepos 13 d. Rašytojas buvo trečiasis vaikas rabinų chasidų šeimoje. 1915 m. jo tėvai kartu su kitais Lietuvos žydais buvo ištremti į Sibirą (Omską). Po tėvo mirties 1920 m. motina su vaikais grįžo į Lietuvą. Būsimasis poetas gyveno ir mokėsi Vilniuje, universitete studijavo literatūrą. Susibūrus dailininkų ir literatų grupei „Jung Vilne” ( „Jaunasis Vilnius”), L. Volfo pakviestas, į ją įsitraukė ir A. Suckeveris.

Pirmasis A.Suckeverio eilėraštis pasirodė 1932 m. skautų grupės žurnale. Nuo 1934 m. jo kūryba periodiškai buvo spausdinama Varšuvos ir Vilniaus žurnaluose. 1937 m. Jidiš PEB klubas Varšuvoje išleido pirmąjį A. Suckeverio eilėraščių rinkinį „Lider” („Dainos”).

1941 m. po žudynių likę gyvi Vilniaus žydai buvo suvaryti į Dydijį ir Mažajį getus. Ten pateko ir A. Suckeveris su žmona Freidke (vedė 1939 m.). Tačiau vėliau jam pavyko pabėgti, kartu su žmona prisijungė prie žydų partizanų. Suckeveris net būdamas gete išliko nepalaužiamos dvasios ir neapleido kūrybos, kuri tuo metu buvo vienintelis būdas pasipriešinti mirčiai. Vilniaus gete A. Suckeveris parašė apie 80 eilėraščių, sugebėjo išsaugoti rankraščius ir jie buvo išspausdinti. 1945 m. išėjo jo knyga „Tvirtovė“ („Di festung“), o 1946 m. – „Geto dainos“ („Lider fun geto“). Paryžiuje išleista prisiminimų knyga „Iš Vilniaus geto“ („ Fun Vilner geto“). Toliau skaityti „Liepos 13d. minime 100-ąsias litvakų rašytojo Abraomo Suckeverio gimimo metines“

Žurnalas „You Go Wild“ kviečia keliauti

yougowild3Lituanikos skaityklą jau pasiekė pirmieji naujo lietuviško žurnalo „You Go Wild“ numeriai. Tai vasario mėnesį JAV pradėtas leisti kelionių maršrutų, įspūdžių ir patarimų leidinys. Jo šeimininkai, pagrindiniai autoriai ir leidėjai – du Čikagos lietuviai, 2011-aisiais kelionę dviračiais aplink pasaulį pradėję Diana Aleknaitė ir Žilvinas Usonis. „Norėdami pamatyti tikrąjį pasaulio veidą, turime pasiruošti įšokti į vietinius batus, pajusti kasdienį lankomos šalies alsavimą ir įpročius, tarsi įžengtume į ją pro galines duris“, – rašo Diana ir Žilvinas. Naujajame žurnale „You Go Wild“ – jų ir kitų lietuvių keliautojų įspūdžiai iš aplankytų kraštų ir kvietimas jungtis, ieškoti, atrasti, pažinti. Daugiau apie kelionę interviu su Diana Aleknaite.

Jolanta Matuzaitė