Trileris išeivijos literatūroje – Algio Rukšėno romanas „Devil’s Eye“

Iš šventyklos Indijoje XVI a. viduryje buvo pagrobtas gražuolis deimantas. Manoma, jog ten jis puošė statulą kaip trečioji akis. Žyniai prakeikė vagis, o po pasaulį prasidėjusi brangakmenio kelionė nežadėjo nieko gero. Ar tikrai daugelio šių dienų Amerikos nesėkmių priežastis – garsiausias pasaulio deimantas? 2010 m. JAV išleistas Algio Rukšėno romanas „Devil’s Eye“ – intriguojantis pasakojimas apie garsius pasaulio įvykius nulėmusias priežastis – turėtų sudominti nuotykinės literatūros mėgėjus. Plačiau apie romano sukūrimo aplinkybes ir autorių pasakoja A. Simanonytės straipsnis.

Praturtėjo Lozoraičių šeimos kolekcija

Naujieną parengė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė

Užsienio reikalų ministerijos pastangomis iš Italijos pargabenta didžiulė siunta dokumentų, knygų bei asmeninių daiktų, perduotų Lietuvai po diplomato Stasio Lozoraičio, jr. našlės Danielos Lozoraitis mirties.

Dar 144 dėžės, talpinančios apie 6 tūkst. knygų, saugotų namų bibliotekoje, papildė Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje jau esančią Lozoraičių šeimos kolekciją, kuri, šviesios atminties ambasadoriaus Kazio Lozoraičio valia buvo padovanota 2007 m. Toliau skaityti „Praturtėjo Lozoraičių šeimos kolekcija“

Rūta Šepetys: „Šią istoriją sugalvojau ne aš – tai Lietuvos istorija“

Šiandien lietuvių literatūroje knygų tremtinių kančios, meilės, išlikimo tema – ne viena dešimtis. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmasis lietuvių kilmės detroitietės Rūtos Šepetys romanas „Between shades of gray“ jau keletą savaičių yra viena populiariausių knygų jaunimui. Ir ne tik JAV. Šiuo metu knyga yra prekiaujama 25 šalyse, ji išversta į prancūzų, italų, vokiečių, lenkų ir lietuvių kalbas, su didele pagarba sutinkama lietuvių bendruomenėse. Apie susitikimą su R. Šepetys Pasaulio lietuvių centre Lemonte ir jos romaną plačiau.

Pavasarinė dovana Londono lietuvėms

Šį pavasarį vėl atnaujinama gyvenimo būdo žurnalo „Londonietė“, kurį laiką buvusio tik internete, leidyba. Dar 2007 – aisiais jį pamėgusios londonietės nuo dabar ir vėl galės džiaugtis spausdinta žurnalo versija. Įsigytas internete jis bus pristatomas į Jungtinę Karalystę ir Lietuvą nemokamai.
Pramoginis laisvalaikio žurnalas žada pasiūlyti aktualių temų visoms Londono lietuvėms, tiek ištikimoms, tiek pirmą kartą jį atrasiančioms skaitytojoms.
Naujai pražydusi „Londonietė“ kviečia moteris džiaugtis, bendrauti, mėgautis gyvenimu ir pavasariu.

Visada malonu gauti dovanų…

Apie tai, kad Belgijos lietuvių bendruomenė (BLB) išleido kasmetinį savo „Kaleidoskopą“, sužinojau iš laišką parašiusios BLB narės Karolinos Štelmokaitės. Tačiau kai po savaitės biblioteką pasiekė vokas su dviem naujojo numerio egzemplioriais, prisipažinsiu, nustebau, nes tai buvo visiškai kitoks leidinys, nei iki tol internete matyti numeriai – puikios poligrafinės kokybės, nepriekaištingai suredaguotas, informatyvus Belgijos lietuvių gyvenimą pristatantis žurnalas. Bet matyt ir neturėtų būti kitaip, nes Belgijos lietuviai – ypatinga lietuvių bendruomenė užsienyje. Iš Lietuvos išvažiavę ne ekonominių sunkumų slegiami, bet naujų iššūkių, karjeros, naujų perspektyvų ištroškę jauni žmonės. Tad ir jų veiklą atspindintis leidinys dinamiškas, modernus ir tikrai labai informatyvus. Jame telpa ir rašiniai apie kultūrinius  rengininius, pažintis su BLB – valdyba, bendruomenės nariais, įdomūs pasakojimai apie tai, ką Belgijoje verta pamatyti, straipsnis apie sudėtingus belgų ir lietuvių asmeninius likimus… Taigi, nė kiek neperdedu sakydama, kad leidinys įdomus ne tik Belgijoje gyvenantiems lietuviams, patirti malonumą skaitant šį numerį tikrai turėtų kiekvienas…

 J.B.

Apie įžymųjį lietuvį iš Manilos universiteto

Dažnas, paprašytas įvardinti žymiausią Lietuvos gamtininką, pirmiausia turbūt paminėtų Tadą Ivanauską. Tačiau tikrai nedaugelis – Pranciškų Baltrų Šivickį (1882-1968) – Lietuvos eksperimentinės zoologijos pradininką, ugdytoją ir puoselėtoją, 7 JAV universitetų absolventą, Manilos universiteto Filipinuose profesorių. Apie žymaus zoologo gyvenimo odisėją, nuopelnus ne tik biologijos mokslui, bet ir Lietuvos kino istorijai, begalinį darbštumą ir patriotizmą pasakoja Laimos Petrauskienės ir Eugenijos Tamaros Arnastauskienės straipsniai, o Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka susidomėjusiems siūlo 2005 m. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto išleistą paties mokslininko atsiminimų knygą „Gyvoji mintis“.