Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Aptiko Arida Riaubienė
1905 m. „Vilniaus žinios“ rašė apie lietuvius siuvėjus „Jungtiniuose Valsčiuose“ – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jeigu tikėsime autoriumi, geriausiai iš šio amato gyveno Baltimorės lietuviai.
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=27472
Matulaitis , P. Lietuviai Jungtiniuose Valsčiuose. Gr. Vilniaus žinios, 1905, kovo 4(17), p. 3
Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia 40 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi 2180 mokinių, dirba 305 mokytojai. Čikagoje ir jos apylinkėse yra įsikūrusios 4 lituanistinės mokyklos, dvi iš jų – Maironio lituanistinė mokykla Lemonte, IL ir Čikagos lituanistinė mokykla (ČLM) – pagal mokinių skaičių yra didžiausios Amerikoje.
Kaip žinome, svetur augančių lietuvių gimtosios kalbos žinios neprilygsta jų bendraamžių Lietuvoje žinioms. Todėl jiems netinka Lietuvoje naudojami lietuvių kalbos, istorijos, gamtos pažinimo ir kiti vadovėliai. Užsienio lituanistinėse mokyklose dirbantys mokytojai turi gerai pasukti galvą, kad jų dėstoma medžiaga atitiktų jų mokinių lietuvių kalbos žinias ir lygį. Vienas iš kelių – pritaikyti Lietuvoje išleistus vadovėlius savoms reikmėms. Dar kitas – išleisti savo pačių vadovėlius.
Neseniai iš ČLM gauti vadovėliai yra gera proga susipažinti su Amerikos lituanistinių mokyklų mokomąja medžiaga, mokytojų kūrybingumu ir pastangomis, kad kartą per savaitę į lituanistinę mokyklą atvykęs jaunimas gautų kuo daugiau informacijos apie lietuvių kalbą, Lietuvos istoriją, gamtą, susipažintų su diasporos JAV ištakomis, jos istorija ir visuomenine veikla.
Toliau skaityti „Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai”
Nors daugelis Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ tekstų parašyti senokai, knygoje gvildenami klausimai aktualiai skamba ir šiandienos kontekste. Jaunas filosofas, publicistas Paulius Gritėnas knygą mini naujienų portalui 15 min. parašytame komentare:
Lietuvos viešoji erdvė itin palanki prarasto orumo paieškai, kurią savo straipsnių rinktinėje mini poetas Tomas Venclova. Čia viskas vis dar itin menka ir lengvai įgyjama bei taip pat lengvai prarandama: nuo pinigų iki asmenybės, nuo prezidento posto iki įvaizdžio visuomenėje.
Išsaugoti orumą ir pagarbą laikysena tokioje erdvėje, kur gandai ir istorijos apie pergales ir pralaimėjimus sklinda valandų greičiu, yra itin sunku. Būtent todėl autoritetų ir žmonių, gebančių paprastai išreikšti įžvalgas iš komplikuotos tikrovės, vis mažiau.
Taip yra todėl, kad rizika pasirinkus moralumo ir sąžiningos laikysenos pozicijas dar labiau išauga. Moralus ir principingas žmogus yra itin arti idioto. Ši tradicija nėra nauja ir seka nuo pat Antikos filosofo Diogeno iki Fiodoro Dostojevskio kunigaikščio Myškino.
Paulius Gritėnas : Neprarasti orumo
Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, LRT Lituanica laida „Pasaulio lietuvių žinios“ parodė net du reportažus apie Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus renginius.
Kovo 8 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešėjo gausus projekte „Pokalbiai apie emigraciją 2“ dalyvaujančių gimnazistų būrys. „Pokalbiai apie emigraciją 2“ – tai Nacionalinės bibliotekos edukacinių renginių ciklas, kuriuo siekiama plėsti mokinių žinias apie emigraciją, taip prisidedant prie jaunimo pilietiškumo ugdymo, tautinės savivokos puoselėjimo. Toliau skaityti „Projekto „Pokalbiai apie emigraciją 2“ dalyviai susitiko Nacionalinėje bibliotekoje”
Kai vieši Lietuvoje, Tomas Venclova užsuka į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kur saugoma jo asmeninė biblioteka. T. Venclova ją papildo naujais leidiniais – knygomis ir žurnalais, dažniausiai jie būna išleisti už Lietuvos ribų. Per pastarąjį apsilankymą poetas pradžiugino padovanodamas 2015-2016 m. leidinių iš Rusijos, Lenkijos ir Austrijos.
Pernai lietuvių ir rusų kalbomis išėjusią knygą „Encomium insulae. Rinktiniai eilėraščiai. 1965–2015“ T. Venclova pristatė per vasarį vykusią Vilniaus knygų mugę. Rinktinę, kurioje greta pateikiami eilėraščiai originalo kalba bei jų vertimai, Sankt Peterburge išleido Ivano Limbacho leidykla , pastaraisiais metais Rusijos skaitytojams pristačiusi nemažai lietuvių autorių knygų. Ji išleido net kelias T. Venclovos knygas, per jį atrado kitus Lietuvos autorius. „Nežinojome, kas ta Lietuva, kokie rašytojai, pažinojome tik nuostabų publicistą T. Venclovą, kuris 2000-aisias parašė straipsnį mažai kam žinomo rusų poeto Vasilijaus Komarovskio poezijos knygai. 2008 metais mums pasiūlė išleisti jau mirusio rašytojo J. Kunčino romaną „Tūla“, tuomet paprašėme T. Venclovos parašyti įžangą“, – yra sakiusi I. Limbacho leidyklos vyr. redaktorė Irina Kravcova. Toliau skaityti „Žmonių, knygų ir idėjų migracija: nauji leidiniai Tomo Venclovos bibliotekoje”