Virtuali paroda „Lietuvos žvalgybai – 100“ pasakoja negirdėtas istorijas

Spalio 24 d. pilnutėlėje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje atidaryta virtuali paroda „Lietuvos žvalgybai – 100: institucijos ir žmonės“. Parodą rasite Lietuvos centrinio valstybės archyvo puslapyje>> 

1918 m. spalio 27 d. buvo oficialiai įkurta pirmoji Lietuvos žvalgybos tarnyba – Žinių skyrius. Vėliau daugybę kartų keitusi pavadinimą ir galiausiai tapusi Valstybės saugumo departamentu (VSD), tarnyba Lietuvai dovanojo dešimtis ištikimų pareigūnų. Su žvalgyba gyvenimus susiejo Pupų dėdė (Petras Biržys), Sofija Čiurlionienė (Kymantaitė), poetas Antanas Miškinis, lakūnas Steponas Darius

Prof. V. Landsbergio gimtadienio proga atidaryta ekslibrisų paroda

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 18 d. prof. Vytautas Landsbergis minėjo savo gimtadienį. Šia proga buvo atidaryta prof. V. Landsbergiui sukurtų ekslibrisų paroda. Toliau skaityti „Prof. V. Landsbergio gimtadienio proga atidaryta ekslibrisų paroda”

Parodos „Lietuvos žvalgybai – 100“ atidarymas

Asmenybės – bene didžiausia žvalgybinio darbo intriga, dešimtis, o kartais – net ir šimtus metų saugoma po tvirtu tarnybos užraktu. Lietuvos žvalgybos šimtmečio jubiliejaus proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) visuomenei suteikia galimybę pažvelgti į dar niekur nematytus slaptųjų mūsų tautos herojų – žvalgybos pareigūnų – portretus.

Daugiau nei pusantro šimto istorinių archyvinių fotografijų pirmą kartą demonstruojamos viešai. 1918 m. spalio 27 d. buvo oficialiai įkurta pirmoji žvalgybos tarnyba – Žinių skyrius. Vėliau daugybę kartų keitusi pavadinimą ir galiausiai tapusi Valstybės saugumo departamentu, tarnyba Lietuvai dovanojo dešimtis ištikimų pareigūnų. Savo darbu atsidavę Tėvynės labui, surengę daugybę slaptųjų operacijų, daugelis jų buvo ištremti ar žuvo nuo sovietinės sistemos rankų.

Virtuali paroda „Lietuvos žvalgybai – 100: institucijos ir žmonės“ veda per šimtmečio žvalgybos pareigūnų gyvenimus. Kiekvienai fotografijai skirti unikalūs aprašymai leidžia iš arčiau pažvelgti į žvalgybininkų gyvenimo būdą ir likimus. Tai – galimybė susipažinti su žmonėmis, prisidėjusiais prie Lietuvos valstybingumo išsaugojimo.

Parodos atidaryme vyks diskusija, kurioje bus atskleisti iki šiol plačiajai visuomenei nežinoti intriguojantys faktai. Į pokalbį, kurį ves istorikė dr. Monika Kareniauskaitė ir publicistas, knygos apie žvalgybą autorius Severinas Vaitiekus, bus kviečiami įsitraukti ir lankytojai.

Trumpai apie renginį

Data spalio 24 d.
Laikas 18 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Organizatoriai Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›

Vienos knygos paroda „Babelio bokštas arba kaip atsirado kalbos“

Milda Kvizikevičiūtė


Rugsėjo 24 d. – spalio 7 d. Nacionalinėje bibliotekoje (atrijuje, III a.) bus eksponuojama vokiečių kilmės jėzuito mokslininko Anastasiaus Kircherio (1602–1680) gausiai iliustruota knyga Turris Babel. Toliau skaityti „Vienos knygos paroda „Babelio bokštas arba kaip atsirado kalbos“”

Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija“

Kalba Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas

Penktadienį, rugsėjo 21 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) jaukiai pristatyta paroda „Rusų egzodo kolekcija“. Renginio pradžioje Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad biblioteka yra nacionalinė, tačiau ne nacionalistinė institucija. Iki šiol ji specializavosi lietuvių diasporos srityje, tačiau rusų egzodo literatūros kolekcija galbūt nubrėžia naują veiklos kryptį.

„Aš tokio antreprenerio kultūros srityje seniai nesu sutikęs“, – taip Nacionalinės bibliotekos direktorius pristatė Šveicarijoje gyvenantį mecenatą Arminio Sciolli, kurio dėka rusų egzodo literatūros kolekcija atsidūrė Lietuvoje. Pats A. Sciolli kalbėjo pajuokaudamas, be pompastikos. Mecenatas teigė, kad kolekciją pristatyti Valstybingumo erdvėje, kur saugoma Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka, jam esanti čechoviška situacija. Kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje A. Sciolli ir jo žmonai, lietuvių diasporos narei, gimė sūnus, žmona kūdikį norėjusi pavadinti Landsbergiu (galiausiai berniukas visgi gavo įprastesnį vardą). Kalbėdamas apie kolekcijos kilmę mecenatas nedaugžodžiavo: knygas prieš kelis dešimtmečius įsigijęs iš džentelmeno, kuris – dabar jau galįs atskleisti – dirbo CŽV.

Kalba mecenatas Arminio Sciolli

Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija“”

Olgai buvo lemta tapti primadona

 

Architektas Dubeneckis tas Vladimiras

Čia Kaune apsigyvent turėjo įnorį

Su žmona, kuriai primadona baleto

Lemta tapti, ėmė projektuot iš lėto

Iš pradžių namus, po to ir Karo rūmus

– Rašo poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė. Tarpukarinio Kauno atmosfera dvelkiantis eilėraštis publikuotas „Šiaurės Atėnuose“ (2018 09 07)

Parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ fragmentas

Ryškioji Olga Dubeneckienė-Kalpokienė yra mūsų parodos-edukacijos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ , kurioje pristatome 1918-1940 m. Lietuvoje dirbusius ir jai nusipelniusius užsieniečius, herojė.