publikacijos – Lituani(sti)ka

„Draugo“ šeštadieniniame priede „Kultūra“– Aridos Riaubienės apžvalga

Liepos 4 d. „Draugo“ šeštadieniniame priede „Kultūra“ p. 7-8 rasite Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėjos Aridos Riaubienės apžvalgą „Kai kurie Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) turizmui skirti leidiniai “. Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais, kol dar nebuvo turizmo organizacijų, kelionių reikalais rūpinosi 1919 m. įsteigta Lietuvos šaulių sąjunga, kuri nuo savo veiklos pradžios palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos išeiviais. Nuo 1927 m. šauliai organizuodavo „Amerikiečių savaites“, skatinusias išeivius aplankyti Lietuvą. Šios aplinkybės skatino šaulius leisti turizmui skirtus leidinius, kurie atliko ne tik informacinę-reklaminę, bet ir propagandinę funkcijas. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje turizmu rūpintis pradėjo pirmosios organizuoto turizmo organizacijos – Lietuvos turizmo sąjunga, Lietuvos keliavimo sąjunga, Lietuvos automobilių klubas. Daugelis 1918–1940 m. turizmui skirtų leidinių reklamavo Lietuvą užsienyje, kiti prisidėjo prie vidaus turizmo plėtotės.

„Draugo“ priede „Kultūra“ – dvi Deimantės Žukauskienės publikacijos

Sausio 18-ąją išėjusiame laikraščio „Draugas“ (JAV) priede „Kultūra : mokslas, menas, literatūra“ numeryje (2020, Nr. 3) Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotoja Deimantė Žukauskienė supažindina su užatlantės lietuvių gyvenimu, jo istoriją. Viena iš dviejų publikacijų skiriama Valpo – Valparaiso universitetui (JAV). „XX a. pradžioje Valparaiso universitete pradėjo telktis studijuoti norintys lietuviai. Mokslo įstaigoje buvo palankios sąlygos įgyti vidurinį ir universitetinį išsilavinimą, nes čia mokslas ir pragyvenimas buvo pigesnis negu kituose universitetuose“, – pasakoja Deimantė. Ilgesnė publikacija primena I-ąjį Pietų Amerikos lietuvių kongresą. „1960 m. gruodžio mėn. 3-6 dienomis Aveljanedoje (Argentina), lietuvių parapijos patalpose, įvyko I-asis Pietų Amerikos lietuvių kongresas. Argentinos lietuvių veikėjas, kino kronikininkas Jurgis Gilvydis iškėlė Pietų Amerikos lietuvių kongresų (PALK) idėją ir buvo pirmojo PALK organizacinio komiteto sekretorius, šio kongreso prezidiumo narys, vyriausiasis tvarkytojas“, – taip intriguojantį pasakojimą pradeda Deimantė.

Kviečiame skaityti „Kultūrą“!

Aridos Riaubienės straipnis rinkinyje „Spauda ir leidyba lietuvių tautos istorijoje: vardai, idėjos, darbai, įvykiai“ (2019)

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka neseniai išleido mokslinių straipsnių rinkinį „Spauda ir leidyba lietuvių tautos istorijoje: vardai, idėjos, darbai, įvykiai“ (2019). Šiame mokslinių straipsnių rinkinyje p. 106-122 publikuojamas Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkės-tyrėjos Aridos Riaubienės straipsnis „Reprezentacinio albumo leidyba: reikšmingiausias tarpukario atvejis“. Straipsnyje knygotyros mokslo aspektu nagrinėjamas reprezentacinis nepriklausomos Lietuvos 1918–1940 m. leidinys „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas 1430–1930“ (1933). Analizuojami knygos parengimo spaudai, gamybos ir platinimo procesai, pateikiama neskelbtų biografijos faktų apie vieną iš albumo sudarytojų – Henriką Serafiną, taip pat apžvelgiami finansiniai albumo administracijos įsipareigojimai Vytauto Didžiojo komitetui ir švietimo ministerijai.

„Tarp knygų“ 2018 m. 11-asis numeris: apie ką jis?

Nacionalinė biblioteka išleido žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 11-ąjį numerį. Šįkart nemenką žurnalo dalį užima tekstai, vienaip ar kitaip susiję su Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus bei Retų knygų ir rankraščių skyriaus vykdomomis veiklomis.

Vaidenė Grybauskaitė pasakoja apie du svarbius renginius, kuriais lapkričio 8–9 d. Nacionalinėje bibliotekoje paminėtos Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės. Pirmąją dieną buvo pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengta jame saugomų vertingiausių S. Daukanto rankraščių paroda, o prof. dr. Giedrius Subačius skaitė paskaitą. Lapkričio 9-ąją Nacionalinėje bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“.

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjos atverčia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Thomo Hobbeso veikalo „Leviatanas“, tebežadinančio įvairių sričių mokslininkų susidomėjimą, pirmąjį leidimą ir analizuoja graviūrą, iliustruojančią pagrindines veikalo temas ir problemas.

Dr. Gabrielė Jasiūnienė recenzuoja Nacionalinės bibliotekos išleistą solidų albumą „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“, kuriame pristatomas vertingas M. Dobužinskio heraldinis ir veksilologinis palikimas.

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisijos nariai Giedrė Kazlauskaitė ir Gediminas Kajėnas kalbasi apie naują rinkimų kategoriją – publicistikos ir dokumentikos knygas, svarsto, kodėl ši kategorija išskirta, pabrėžia žanrų edukacijos poreikį (kalbino Vaiva Markevičiūtė). Primename, kad susitikimus su autoriais Nacionalinėje bibliotekoje šį kartą organizuoja ir Lituanistikos skyrius.

Kviečiame susipažinti su kitomis žurnalo temomis >>

Liepos 4 d.: Lituanistikos skyriaus vadovės G. Milerytės-Japertienės monografijos pristatymas

Monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatyme dalyvaus knygos autorė, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Tupi lenkas už kalniuko,
Žiba akys kaip velniuko!

Iš kur atsirado šis dvieilis? Ar jis vis dar aktualus? Kodėl ir kaip kito mūsų kaimyniniai santykiai? Kokios idėjos lemia gerą kaimynystę?

Į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti per monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatymą.

Monografija skirta pusės amžiaus lietuvių ir lenkų santykiams emigracijoje aptarti – ir realiems Vakaruose buvusiems kontaktams, ir idėjoms, kurios ženklino abipusį bendradarbiavimą arba skatino neapykantą. Knygoje analizuojami privačiuose intelektualiniuose sambūriuose puoselėti vaizdiniai, pristatoma gausioje emigracinėje spaudoje vykusi polemika dėl Lietuvos ir Lenkijos ateities vizijų, taip pat bandoma pagrįsti, kokios idėjos ir kokie žmonės vedė į darnią šiandienos kaimynystę.

Renginyje dalyvaus knygos autorė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Monografiją, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Trumpai apie renginį

Data	liepos 4 d.
Laikas	18 val.
Vieta	Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė	1,5 val.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“

1965-ųjų vasara pas Katiliškius

2017-ųjų lapkritį Kaune vykusioje Algimanto Mackaus ir Liūnės Sutemos sukaktims paminėti skirtoje konferencijoje „Nužemintųjų generacijos kodai“ dr. Dalia Cidzikaitė pristatė nedaug kam žinomus archyvus – sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV).

12 metų, nuo 1965 m. birželio iki 1977 m. lapkričio, M. ir K. Almenai įrašinėjo pokalbius su žinomesniais JAV lietuviais, dažniausiai DP emigracinės bangos atstovais. Dukart 1965 m. vasarą, birželio 14-ąją ir liepos 23-iąją, K. Almenas viešėjo pas Katiliškius. K. Almeno pokalbiai su M. Katiliškiu ir Liūnės Sutemos pseudonimu rašiusia Zinaida Nagyte-Katiliškiene – neformalūs, tai vienas kitą neblogai pažįstančių žmonių pasikalbėjimai rimtomis ir kasdienėmis temomis. Kalbama pernelyg nesilaikant K. Almeno pasiūlytos teminės linijos, vis nuklystant į praeitį Lietuvoje, Vokietijoje ir Amerikoje, dažnai minimi trys neseniai Anapilin išėję rašytojai – Antanas Škėma (1910–1961), Julius Kaupas (1920–1964) ir Algimantas Mackus (1932–1964).

D. Cidzikaitės atrinktos pokalbių atkarpos publikuojamos „Literatūroje ir mene“ >>