Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai

Dalia Cidzikaitė


Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia 40 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi 2180 mokinių, dirba 305 mokytojai. Čikagoje ir jos apylinkėse yra įsikūrusios 4 lituanistinės mokyklos, dvi iš jų – Maironio lituanistinė mokykla Lemonte, IL ir Čikagos lituanistinė mokykla (ČLM) – pagal mokinių skaičių yra didžiausios Amerikoje.

Kaip žinome, svetur augančių lietuvių gimtosios kalbos žinios neprilygsta jų bendraamžių Lietuvoje žinioms. Todėl jiems netinka Lietuvoje naudojami lietuvių kalbos, istorijos, gamtos pažinimo ir kiti vadovėliai. Užsienio lituanistinėse mokyklose dirbantys mokytojai turi gerai pasukti galvą, kad jų dėstoma medžiaga atitiktų jų mokinių lietuvių kalbos žinias ir lygį. Vienas iš kelių – pritaikyti Lietuvoje išleistus vadovėlius savoms reikmėms. Dar kitas – išleisti savo pačių vadovėlius.

Neseniai iš ČLM gauti vadovėliai yra gera proga susipažinti su Amerikos lituanistinių mokyklų mokomąja medžiaga, mokytojų kūrybingumu ir pastangomis, kad kartą per savaitę į lituanistinę mokyklą atvykęs jaunimas gautų kuo daugiau informacijos apie lietuvių kalbą, Lietuvos istoriją, gamtą, susipažintų su diasporos JAV ištakomis, jos istorija ir visuomenine veikla.

Tikslių duomenų nėra, bet manoma, jog vien Čikagoje po 1990 metų į Ameriką atvykusių lietuvių gali būti daugiau nei 300 000. Nuotraukoje: Čikagos lietuviai švenčia Kovo 11-ąją, 2017 m. Sandra Scedrina, Studio Light Inc. nuotr.

Toliau skaityti „Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai”

Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose: Latvija. Paskaitos įrašas

Trečiajame ciklo „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“ renginyje literatūrologė, baltistė, vertėja dr. Laura Laurušaitė skaitė paskaitą „Šiuolaikiniai lietuvių ir latvių emigrantai kultūros paraštėse“. Lektorė apžvelgė, kaip šiuolaikinių emigrantų situacija atsispindi XXI a. lietuvių ir latvių literatūros tekstuose. Nagrinėjo, su kuo tapatinasi mūsų emigrantas, kaip jį suvokia Vakarų Europos šalių atstovai.

Paskaitos GARSO ĮRAŠAS: https://www.youtube.com/watch?v=eAAf9FMViJA

„Metai“ bibliotekoje: kovas

Metams pagaliau pasiekus pavasarį, kviečiame susipažinti su pirmuoju pavasariniu „Metų“ numeriu. Kovo 20 dieną, pirmadienį, 17 val. Nacionalinė biblioteka ir Lietuvos rašytojų sąjunga kviečia į  kovo „Metų“ pristatymą, kuriame dalyvaus:

Vytautas Bikulčius,

Genovaitė Dručkutė,

Jaroslavas Melnikas,

Ramutė Skučaitė,

Antanas Šimkus,

Nicolas Torres, Prancūzijos ambasados Lietuvoje kalbos atašė.


Organizatorius – Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyrius.
Renginio vieta – LNB V a. meno erdvė 535.

T. Venclovos knygos „Prarasto orumo beieškant“ pristatymo įrašas

Kovo 10 d., penktadienį, radijo laida „Ryto allegro“ (LRT Klasika) sugrąžino į vasarį vykusią Vilniaus knygų mugę, suteikdama progą  išgirsti Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ pristatymo įrašą. Per pristatymą žaismingą T. Venclovos pokalbį su bičiuliu eseistu, scenaristu Pranu Morkumi moderavo istorikas prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis.

Knygos prisatymas: Tomas Venclova su žurnalistu Pranu Morkumi bei istoriku prof. habil. dr. Alvydu Nikžentaičiu

LRT Klasika, „Ryto Allegro“ (nuo 54.00):  Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ pristatymo Vilniaus knygų mugėje garso įrašas 

Dialogas apie prarastą ir išsaugotą orumą

Nors daugelis Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ tekstų parašyti senokai, knygoje gvildenami klausimai aktualiai skamba ir šiandienos kontekste. Jaunas filosofas, publicistas Paulius Gritėnas  knygą mini naujienų portalui 15 min. parašytame komentare:

Lietuvos viešoji erdvė itin palanki prarasto orumo paieškai, kurią savo straipsnių rinktinėje mini poetas Tomas Venclova. Čia viskas vis dar itin menka ir lengvai įgyjama bei taip pat lengvai prarandama: nuo pinigų iki asmenybės, nuo prezidento posto iki įvaizdžio visuomenėje.

Išsaugoti orumą ir pagarbą laikysena tokioje erdvėje, kur gandai ir istorijos apie pergales ir pralaimėjimus sklinda valandų greičiu, yra itin sunku. Būtent todėl autoritetų ir žmonių, gebančių paprastai išreikšti įžvalgas iš komplikuotos tikrovės, vis mažiau.

Taip yra todėl, kad rizika pasirinkus moralumo ir sąžiningos laikysenos pozicijas dar labiau išauga. Moralus ir principingas žmogus yra itin arti idioto. Ši tradicija nėra nauja ir seka nuo pat Antikos filosofo Diogeno iki Fiodoro Dostojevskio kunigaikščio Myškino.

Paulius Gritėnas : Neprarasti orumo

Tomo Venclovos ir Pauliaus Gritėno pokalbis >>
Jeilio universiteto profesorius apibrėžia intelektualo padėtį šiuolaikinėje visuomenėje, politinę tikrovę JAV, Europoje, Lietuvoje ir poezijos, klasikinės literatūros svarbą kartais sunkiai pakeliamoje tikrovėje.

„Pasaulio lietuvių žiniose“ – du reportažai apie mūsų renginius

Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, LRT Lituanica laida „Pasaulio lietuvių žinios“ parodė net du reportažus apie Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus renginius.

Nuo 14.30 min. žiniose rodomas ilgas reportažas apie kovo 8 d. Nacionalinėje bibliotekoje vykusį ciklo „Pokalbiai apie emigraciją 2“ renginį – dalyvių susitikimą Nacionalinėje bibliotekoje. Apie projektą pasakoja Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė, pakalbinami projekte dalyvaujantys gimnazistai.
Laida>>
Reportažas apie ciklo „Lietuviškis ženklai Vakarų kultūrose“ renginį prasideda nuo 13.29 min. Kovo 3 d. vykusiame renginyje atidaryta Šveicarijos LB kilnojamoji fotoparoda „Lietuvių Šveicarija“, paskaitą apie lietuviškuosius atspindžius Šveicarijos kultūroje pristatė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ sudarytoja Jūratė Caspersen
Laida>>