Ergonomikos pradininkas Alfonsas Čapanis

capanisAlfonsas Čapanis – lietuvių kilmės JAV psichologas, ergonomikos pradininkas. A. Čapanis gimė 1917 m. kovo 17 d. Meridene, Konektikuto valstijoje. 1943 m. baigė Jeilio universitetą. Nuo 1946 iki 1982 m. dėstė psichologiją ir pramonės inžineriją J. Hopkinso universitete. Mokslininkas priklausė Žmogiškųjų veiksnių ir ergonomikos draugijai, o taip pat buvo Inžinerinės psichologijos ir Tarptautinės ergonomikos asociacijų prezidentas. Vienas pirmųjų pradėjo tyrinėti sistemą žmogus – mašina. Tyrimai turėjo įtakos inžinerinės psichologijos formavimuisi. 1949 m. išleido pirmąjį ergonomikos vadovėlį „Taikomoji eksperimentinė psichologija: Žmogiškieji veiksniai technikos projektuose“ (Applied Experimental Psychology: Human Factors in Engineering Design).

chapanis_quote

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio sukakčiai parengta virtuali paroda „Ne, mes nesulėtinsime žingsnio“

200eeda6564941fb62cd488fa78add49Pavadinimą įkvėpė 1990 m. kovo pabaigoje viename didžiausių JAV dienraščių „The New York Times“ paskelbta išeivijos menininko Jono Meko esė „No, my friends, we won’t go slow“ („Ne, mano draugai, mes nesulėtinsime žingsnio“). Jūsų dėmesiui pateikiami tekstai iš 14 šalių spaudos. Cituojami įvairūs rašiniai: nuo garsiausių žurnalistų straipsnių iki vedamųjų regioninėje spaudoje. Iškarpas apie Lietuvą ir tuometinę jos politinę situaciją kruopščiai rinko ir kaupė užsienio lietuviai bei Lietuvos bičiuliai, gyvenę svetur.

Parodos partneris – LR Užsienio reikalų ministerija. Už pagalbą verčiant tekstus dėkojame prof. dr. Nijolei Kašelionienei, doc. dr. Carmen Caro Dugo, Rimantui Morkvėnui, Danutei Janutienei, Vitalijai Gylikienei, Jonui Rimkai, Vaclavai Filipovič, Žanai Tarasevič, Laurai Tupe, Gabrielei Klimaitei-Želvienei, Vaidui Radavičiui ir Gyčiui Marcinkevičiui.

Parodą parengė LNB Lituanikos skyrius. Parodos autorės: dr. Dalia Cidzikaitė, Valdonė Budreckaitė. Publikuoti internete parengė Eglė Karalienė.

Parodą galite peržiūrėti čia >> http://parodos.lnb.lt/exhibits/show/paroda-kovo-11

Algirdas Julius Greimas: „Semiotika kaip pasaulio matymo galimybė“

Greimas1-semiotika.lt_-e1330245577648Šiemet kovo 9 d. sukanka 98 metai, kai gimė lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas.

Profesorius Greimas semiotiką laikė ne vien rafinuota moksline disciplina, bet apskritai pasaulio matymo galimybe ar net gyvenimo būdu. Tiesa, pakankamai negailestingu gyvenimo būdu, kuris neleidžia pernelyg įsijausti, nuolatos nustato distanciją, leidžia įsisąmoninti požiūrio tašką ar net teikia keletos požiūrio taškų pasirinkimo galimybę. Šis reflektyvumas gali būti priimtinas arba ne, tačiau kultūroje jis turi egzistuoti kaip racionalus polius, kaip priešprieša sentimentaliam nuoširdumui, impresionizmui (ypač pasitinkint savimi), gebėjimui naiviai užsimiršti ir pan.

 Saulius Žukas. Ne vien apie netektį. Metmenys, 1993 kn. 64 p. 176-181.

Daugiau >> http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=205709&biRecordId=37208

Leonas Sapiega – talentingas politikas ir kultūros mecenatas

Piórem i buławą : działalność polityczna Lwa Sapiehy, kanclerza litewskiego, wojewody wileńskiego / Arkadiusz Czwołek. - Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2012.
Piórem i buławą : działalność polityczna Lwa Sapiehy, kanclerza litewskiego, wojewody wileńskiego / Arkadiusz Czwołek. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2012.

A. Čvolekas – Lenkijos Torunės universiteto humanitarinių mokslų daktaras, politologas. Mokslininkas domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija taip pat Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos XVI ir XVII a. tarptautiniais bei diplomatiniais santykiais. Autoriaus knygoje Piórem i buławą pristatomas Leonas Sapiega ir jo politinė veikla. Šią knygą galima rasti Lituanikos skaitykloje.

Leonas Sapiega (1557-1633) – vienas iš žymiausių ir reikšmingiausių Lietuvos istorinių asmenybių. Sapiega – sumanus politikas, apsukrus diplomatas, padaręs stulbinančią karjerą, žinomas tų laikų regalistas. Jis užėmė aukščiausias pareigas Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo ilgametis seimo maršalas. 1589 m. tapo didžiuoju kancleriu ir kartu su kitais valstybės pareigūnais įsteigė LDK Vyriausiąjį Tribunolą.

L. Sapiega propagavo teisinės valstybės idėjas, o 1623 m. gavo Vilniaus vaivadiją ir didžiojo etmono pareigybę. Paskutiniais gyvenimo metais Leonas ėmėsi naujai sutvarkyti „Lietuvos Metriką“. Per savo gyvenimą susikrovė didžiulius asmeninius turtus, tačiau rūpinosi kariais ir valstiečiais, steigė savo dvaruose mokyklas baudžiauninkų vaikams, buvo kelių bažnyčių statybos fundatoriumi.

Smalsiems skaitytojams pateikiame sąrašą, kuriame (spausti ant pažymėtų žodžių) knygos, straipsniai apie Leoną Sapiegą.

Parengė V. Filipovič

 

Siurrealistinis Aliutės Mečys pasaulis

Aliutė Mečys "Prancūziškas pavydas" 1982 © Forum für Künstlernachlässe
Aliutė Mečys „Prancūziškas pavydas” 1982 © Forum für Künstlernachlässe

Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, neseniai pristatyta unikali paroda „Aliutė. Dailininkės Aliutės Mečys asmenybė ir kūryba”. Joje pristatomas Lietuvoje mažai žinomos lietuvių kilmės dailininkės Aliutės Mečys tapybos palikimas. Dailininkei Lietuva visada buvo svarbi. Ji savo darbus pasirašinėjo lietuviškąja pavardės forma. Tai buvo kūrėjos apsisprendimas, reiškiantis tapatybės pasirinkimą. Menotyrininkai rašo, jog Aliutės Mečys kūryba – tai moters menininkės vidinio pasaulio vaizdiniai, perteikti realistiškais ir gąsdinančiai siurrealistiškais vaizdais. Ji tapė apokaliptinėmis temomis, o viena svarbiausių kūrybos idėjų – katastrofiškas žmogaus ir pasaulio irimas. A. Mečys studijavo bei gyveno Vokietijoje, JAV. Išdirbusi vienuolika metų, nutraukė scenografės karjerą ir, atsisakiusi pasiūlymų dirbti teatre, atsidėjo vien tapybai. Jos kūriniai autobiografiški, susiję su jos kaip Vokietijos „svetimšalės” patirtimis. Menininkės kūryboje galima atrasti sąsajų su kito išeivio Kęstučio Zapkaus ar lietuvio siurrealisto Šaruno Saukos kūryba.

Parodą iki kovo 22 d. galima apžiūrėti Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, Kaune. Apie paroda >> http://www.satenai.lt/2014/12/23/trikdantis-aliutes-mecys-realizmas/

Daugiau apie asmenybę >> Draugas. Mokslas, menas, literatūra. 2015 m. sausio 3 d, p. 4.

Aliutė Mečys "Tėvo namai" 1987 © Forum für Künstlernachlässe
Aliutė Mečys „Tėvo namai” 1987 © Forum für Künstlernachlässe

Knygų mugės dienoraštis 2015. Penktadienis ir šeštadienis

Smagiausia penktadienio naujiena, be abejo, žinia, jog „Patriotų“ premiją šiemet pelnė kolegė Dalia Cidzikaitė, kartu su bendraautorėmis Dalia Stakyte-Anysiene ir Laima Petrauskaite VanderStoep parengusi ir išleidusi atsiminimų rinkinį „Manėm, kad greit grįšim : 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944 “ (leidykla „Aukso žuvys“). Tikrai prasmingas įvertinimas visai pokario lietuvių kartai, po antrojo pasaulinio karo pasitraukusiai į Vakarus, juolab, kad pastarieji metai žymi vadinamojo DP laikotarpio pradžią.

Dr. Dalia Cidzikaitė
Dr. Dalia Cidzikaitė

Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis 2015. Penktadienis ir šeštadienis”