Knygų mugės dienoraštis

Užupio respublikaNepamenu, ar kada nors knygų mugėje buvo tiek lituanikos. Pasitaikydavo, be abejo. Vis dėlto šiemetinė, 14-oji, užderėjo rašytojų ir renginių lietuvių diasporos atstovų ar apie Lietuvą rašiusių kūrėjų knygų gausa. Todėl mugės renginių pastebėjimai sugulė net į keleto dienų užrašus.

Taigi vasario 20-oji. Diena iki mugės.

Lituanikos skyriuje svečiavosi iš Pietų Korėjos į 14-sios Vilniaus knygų mugės renginius atvykęs vienas iš žinomiausių savo šalyje kūrėjų Hailji, kurio romanas „Užupio respublika“, 2009 m. išleistas Pietų Korėjoje, praėjusiais metais išverstas į lietuvių kalbą ir pristatytas mugėje šeštadienį, vasario 23 d.

Į biblioteką svečią atlydėjo romano vertėjas Martynas Šiaučiūnas – Kačinskas, 2011 m. Pietų Korėjoje apgynęs humanitarinių mokslų daktaro disertaciją lyginamosios kinų – japonų – korėjiečių kalbotyros srityje. Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis”

Tomo Venclovos bibliografijos rodyklės pristatymas Knygų mugėje

VilniausKnyguMuge2013Ketvirtadienį Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO duris atvers 14-oji tarptautinė „Vilniaus knygų mugė“. Tai pagrindinė leidėjų, autorių ir skaitytojų susitikimo vieta, reikšmingas kultūros renginys. Knygų mugės programoje aktyviai dalyvauja ir Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo Biblioteka.

Šiemet mugėje bus pristatytas naujausias bibliotekos leidinys – „Tomas Venclova: bibliografijos rodyklė (1956–2011)“. Kviečiame visus į knygos pristatymą penktadienį, vasario 22 dieną, 11 val. Renginys vyks konferencijų salėje 5.2. Dalyvaus Tomas Venclova, Kęstutis Nastopka, Donata Mitaitė, Romas J. Misiūnas, leidinio sudarytojos Jolanta Budriūnienė bei Jolanta Garlaitė.

Iki susitikimo „Vilniaus knygų mugėje“!

Kilmingųjų santuokos metinės

1386 metų vasario 18 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, pakrikštytas Vladislovo vardu, būdamas 39 metų amžiaus vedė 12-metę Lenkijos karalienę Jadvygą ir tapo Lenkijos karaliumi. Tai buvo numatyta 1385 metais sudarytoje Krėvos unijoje. Politinė santuoka netruko ilgai – 1399 m. Jadvyga pagimdė dukterį Elžbietą Bonifaciją, tačiau po mėnesio ir ji, ir kūdikis mirė. Abi buvo palaidotos Vavelio katedroje. Jadvygos mirtis sumenkino Jogailos kaip Lenkijos karaliaus įtaką, tačiau jis liko soste dar 35-erius metus, iki mirties. Ši santuoka amžiams pakeitė Lietuvos istoriją.

Jogaila Jadvyga

Toliau skaityti „Kilmingųjų santuokos metinės”

Sveikiname su Vasario 16-ąja!

musulietuva_galutinis

„Ne vieną tautos šventę turėjome, bet linksmiausia ir brangiausia buvo ji – Vasario 16-oji. Vasario 16-oji buvo savo tautinėmis savybėmis pasididžiavimo, laisvės išsikovojimo, džiaugsmo ir ateities darbams pasiryžimo šventė. Vasario 16-osios šventė švies mums amžiais. Ji bus gyva, kol bus gyva lietuvių tauta.“

1948 m. vasario 16 d. Augsburgo DP stovyklos lietuvių savaitraštyje rašė prelatas Mykolas Krupavičius. Teišsipildo jo žodžiai.

In memoriam. Antanas Lipskis (1917-2013)

Antanas Lipskis2013 m. sausio 22 d. JAV lietuvių bendruomenė neteko poeto, dailininko, gydytojo Antano Lipskio.

Antanas Lipskis gimė 1917 m. kovo 24 d. Čekų kaime, netoli Viekšnių. Iki 1940 m. mokėsi Mažeikių gimnazijoje. 1940 m. rudenį pradėjo studijuoti mediciną Kaune, po ketverių metų išvyko į Vokietiją ir medicinos studijas tęsė Heidelberge, Ruprecht-Karls universitete. 1947 m. čia įgijo medicinos daktaro laipsnį iš patologijos mokslų. 1949 m. persikėlė į JAV, vertėsi privačia medicinos praktika. 1983 m. išėjęs į pensiją atsidėjo kūrybai. Menininkas yra sukūręs per tūkstantį tapybos darbų ir keliolika skulptūrų. A. Lipskis dalyvavo kolektyvinėse parodose, dažniausiai su lietuvių dailininkais, rengė personalines savo darbų parodas, išleido 5 poezijos knygas: „Kai saulė liepė“ (1989 m.), „Rausvo dagio žiedas“ (1998 m.), „Žvilgsniai“ (1999 m.), „Eilės iš memuarų“ (2001 m.) ir „Mėlynoji delčia“ (2005 m.). 2006 m. Čikagoje A. Lipskiui įteikta JAV Lietuvių rašytojų draugijos literatūrinė premija.

Atsisveikinimui – trumpas A. Lipskio žodis ir pluoštelis eilėraščių leidinio „Bičiulystė” literatūriniame puslapyje.

 

Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: Vatikano valstybės sukūrimas

Il VaticanoPasaulį apskriejo žinia apie popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimą. Todėl šiomis dienomis ypač daug kalbama apie Vatikaną. Verta prisiminti, kad būtent vasario 11 dieną 1929 metais popiežius Pijus XI pasirašė su Italijos vyriausybe Laterano susitarimą, kuriuo remiantis oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstybė, ir Romos katalikų bažnyčia įgavo išskirtinį statusą Italijoje.

Vatikano miestas-valstybė su Šv. Petro aikšte centre, užima vos 0,44 km². Joje gyvena mažiau nei 1000 piliečių. Tačiau vargu, ar kokioje nors kitoje pasaulio vietoje aptiksite daugiau meno lobių ir prabangos nei šioje nykštukinėje valstybėje – visas Vatikanas yra kultūros paminklas. O Vatikano slaptasis archyvas ir Vatikano apaštalinė biblioteka yra vienos didžiausių ir svarbiausių pasaulyje knygų ir rankraščių saugyklų, sukaupusių neįkainojamus rašytinio kultūros paveldo turtus. Sakoma, kad Vatikano apaštalinėje bibliotekoje saugoma daugiau nei 1,1 milijono tomų knygų ir 72 tūkstančiai rankraščių aplankų. Juose taip pat yra saugomi itin svarbūs Lietuvos istorijos dokumentai nuo XIII a. iki šių dienų – Lietuvos valdovų aktai, popiežių laiškų Lietuvos valdovams, vyskupams, didikams nuorašai, gausi medžiaga Lietuvos Bažnyčios, valstybės ir kultūros istorijai.  Toliau skaityti „Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: Vatikano valstybės sukūrimas”