Nepriklausomos Lietuvos laikais kilo antra didelė emigracijos banga. 1918-1940 m. iš Lietuvos pasitraukė virš 100 tūkst. gyventojų. Nelengvą emigrantų dalią dar labiau apsunkino pasaulinė ekonominė krizė. Naujųjų emigrantų padėtis vertė Lietuvos valstybę pradėti rūpintis emigrantų klausimu. Taip, remiama Lietuvos vyriausybės, ir buvo įkurta Draugija užsienio lietuviams remti. Jos iniciatoriai buvo J. Grigolaitis, K. Kasakaitis, R. Skipitis ir J. Vanagas-Simonaitis. DULR kėlė uždavinį sudaryti bendrą visų pasaulio lietuvių organizaciją, remti lietuvių mokyklas emigracijoje, parūpinti joms mokytojus, steigti prie mokyklų bibliotekas, rūpintis tikybos reikalais, remti spaudą. Vienas reikšmingiausių DULR užmojų – tai pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso sušaukimas. Jis įvyko Kaune 1935 m. rugpjūčio 11-17 d. Kongrese dalyvavo apie 100 atstovų iš keliolikos valstybių, buvo išrinkta Pasaulio lietuvių sąjungos valdyba, Kaune leidusi žurnalą „Pasaulio lietuvis“.
Visuomenininko, spaustuvininko, Vietinės rinktinės savanorio Prano Nagio 90-mečiui
Sausio 28-ąją sukanka 90 metų, kai Vyžuonų valsčiuje gimė žymus Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ilgametis Sidnėjaus „Minties“ spaustuvės vadovas, Vietinės rinktinės savanoris, rezistentas Pranas Nagys. Savo gyvenimo odisėją nuo gimtųjų Degsnių vienkiemio iki tolimojo Sidnėjaus Jis išpasakojo atsiminimuose, tėvynės ilgesį išliejo eilėraščiuose, garbios savo šeimos istoriją įpynė knygon „Vyžuonos: kraštas ir žmonės“. 1994-aisiais Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai perduota P. Nagio kruopščiai surinkta ir išsaugota įvairių Australijos lietuvių organizacijų ir draugijų, „Minties“ spaustuvės steigimo ir veiklos dokumentų kolekcija. Ligšiol P. Nagys dalyvauja Vietinės rinktinės Vilniaus skyriaus veikloje. Metų našta Jo, regis, nė kiek neslegia: tai žvalus, besišypsantis, įdomiai ir mielai bendraujantis pašnekovas, gyvenimo credo atskleidęs viena savo eilėraščio eilute: „Visas dienas gyvent visa širdim…“. Jubiliejaus išvakarėse apie visas visa širdimi gyventas dienas su P. Nagiu kalbėjosi Jolanta MATUZAITĖ.
Pilną interviu „Visas dienas gyvent visa širdim…” rasite užsienio lietuvių dienraščio „Draugas” šeštadieninio priedo, 6-7 psl.
„Tomo Venclovos bibliografija – solidus kūrybos lobynas“
Pirmosiomis sausio dienomis pasirodė Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus parengtas poeto, vertėjo, literatūrologo, Lietuvos nacionalinės premijos laureato Tomo Venclovos bibliografijos sąvadas Tomas Venclova : bibliografijos rodyklė (1956-2011). Jame surinktas gausus autoriaus darbų grožinės kūrybos, publicistikos, eseistikos, literatūros kritikos darbų lobynas.
Kviečiame Jus žiūrėti PenkiTV parengtą reportažą apie šį leidinį!
In memoriam. Liūnė Sutema (1927-2013)
Sausio 17 d. eidama 86-uosius metus Čikagos priemiestyje Lemonte mirė poetė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Liūnė Sutema (tikr. Zinaida Nagytė-Katiliškienė). 1944-aisiais palikusi Lietuvą į ją daugiau nebesugrįžo. 1945 m. Vokietijoje baigė gimnaziją, Insbruko ir Freiburgo universitetuose studijavo vokiečių literatūrą. Vėliau pasitraukė į JAV.
Poetė apdovanota Vinco Krėvės literatūros premija už knygą „Badmetis”, Lietuvių rašytojų draugijos premija už „Vendetą”. 2007-aisiais Liūnei Sutemai paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Atsisveikinimui – vienas iš retų pokalbių su Liūne Sutema savaitraštyje „Draugas”.
Nado Rastenio palikimas
Sausio viduryje minime vieno pirmųjų lietuvių poezijos vertėjų į anglų kalbą, Nado Rastenio (1891-1980), gimimo dieną. 1911 m. emigravęs į JAV, N. Rastenis dirbo medvilnės audykloje, tarnavo JAV kariuomenėje, kol, 1924 metais baigęs teisės studijas Bostono universitete ir persikėlęs į Baltimorę, tapo advokatu.
Nadas Rastenis buvo aktyvus lietuvių visuomeninio gyvenimo dalyvis, vaidino ir dainavo Miko Petrausko operetėse. Nuo 1917 m. skelbė eilėraščius lietuvių spaudoje, 1922 metais ėmė eiliuoti anglų kalba. Laikinai redagavo Sandarą ir Dirvą.
Nadas Rastenis išgarsėjo išleidęs savo eilėraščių rinkinį „Trijų rožių šventė“, kurį pats ir iliustravo. Tačiau vienas svarbiausių jo indėlių – tokių kūrinių, kaip Kristijono Donelaičio Metai (1967 m.) ir Antano Baranausko Anykščių šilelis (1956 m.) vertimai į anglų kalba.
Tai kaip gi skamba lietuvių klasika angliškai?
The climbing sun again was wakening the world
And laughing at the wreck of frigid winter’s trade.
The icy season’s grip was thouroughly undone,
And heaps of high-piled snow had dwindled down to naught.
[The seasons, by Kristijonas Donelaitis]
Lietuvis – mokslinės fantastikos klasikas
1931 m. sausio 9 dieną Karaliaučiuje gimė žymiausias visų laikų lietuvių kilmės mokslinės fantastikos rašytojas – Algirdas Jonas Budrys (m. 2008 06 09). Tėvas, 1923 metų Klaipėdos karinio sukilimo vadas, Lietuvos generalinis konsulas Karaliaučiuje Jonas Budrys, 1936 metai buvo išsiųstas diplomatiniam darbui į Jungtines Amerikos Valstijas, kartu su juo išvyko ir šeima.
Algirdas Jonas Budrys JAV baigė Majamio universitetą, vėliau Kolumbijos universitetą Niujorke. Nuo 1952 m. dirbo leidyklų „Gnome Press“ ir „Galaxy Science Fiction“ redaktoriumi ir vadybininku. Nuo 1993 m. leido žurnalą „Tomorrow Magazine of Speculative Fiction“.