Władysławo Wielhorskio takais… Lituanistų išvyka į Žemaitiją

Silvija Stankevičiūtė

Iš kairės: Irena Aleksaitė, Asta Miltenytė, Tomasz Błaszczak, Arnas Zmitra. Linos Radžienės nuotr.

Kiekviena išvyka su šauniais kolegomis, ilgesnė ar trumpesnė, kupina atradimo džiaugsmo ir įspūdžių. Šį kartą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus darbuotojai keliavo sekdami Władysławo Wielhorskio pėdsakais Žemaitijoje. Akstinu kelionei tapo  gegužės 12 d. Nemakščių bendruomenės santalkos namuose vykęs Nacionalinės bibliotekos darbuotojų dr. Tomaszo Błaszczako ir Astos Miltenytės bei vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro darbo vaisiaus – „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraščio“ – pristatymas. Knygos pristatyme dalyvavo leidinio rengėjai ir sumanytojai dr. T. Błaszczakas, A. Miltenytė, vertėja I. Aleksaitė. Renginį moderavo kultūros istorikas, viešosios įstaigos „Atrask Raseinius“ direktorius Arnas Zmitra.

Lenkų kalba rašiusio publicisto, Lietuvos tyrinėtojo W. Wielhorskio dienoraštis, rašytas 1915–1917 metais Balčių dvare (dab. Raseinių r. Nemakščių seniūnija) – išskirtinis egodokumentas, liudijantis apie Pirmojo pasaulinio karo kasdienybę ir patirtis Žemaitijoje. Egodokumento rankraštis saugomas Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Dienoraštis yra įdomus ir kaip istorinis dokumentas, ir kaip karo metų išgyvenimų liudijimas.

Balčių dvaras (dab. Raseinių r.), 1911 m. Zofios Komzos archyvo nuotr.

Ypač reikšmingas ir simboliškas šios knygos pristatymas Balčių, Nemakščių bendruomenėms. Dienoraštyje aprašoma daugybė šių apylinkių istorinių realijų, karo metų aktualijų, taip pat žmonių gyvenimo sąlygos, kasdienybės bruožai. Dalyvaujant knygos pristatyme neapleido jausmas, kad leidinio pasirodymas ir pristatymas vietos bendruomenės buvo tikrai laukiami. Tai liudijo ir pilnutėlė Nemakščių bendruomenės santalkos namų salė, ir jaukus sutikimas, nuoširdus bendravimas bei dalijimasis mintimis tiek apie knygą, Raseinių krašto istoriją, tiek apie Lietuvos miestelių ateitį. Renginyje dalyvavę Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkas, daugybės knygų autorius ir bendraautoris Jonas Brigys ir Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Vapsevičienė atkreipė dėmesį į knygos svarbą Raseinių krašto istorijai ir visuomenei. Pasak jų, dienoraštyje aprašyti aplinkiniai dvarai, žmonių gyvenimo sąlygos okupacijos metais, santykis su Vokietijos valdžia, ūkio darbai. Buvo aptartos ir tolesnės Balčių vietovės tyrinėjimo perspektyvos.

Toliau skaityti „Władysławo Wielhorskio takais… Lituanistų išvyka į Žemaitiją”

Mirė ilgametė Nacionalinės bibliotekos bičiulė dr. Regina G. Narušienė

Dr. Regina Gytė Narušienė (kairėje) su Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vadove Silvija Vėlavičiene, 1997 metai. Nacionalinės bibliotekos archyvas.

2022 m. balandžio 25 d., eidama 85 metus, Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė teisininkė, buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė, mecenatė, visuomenininkė dr. Regina Gytė Narušienė. R. G. Narušienė buvo ilgametė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bičiulė, su biblioteka pradėjusi bendradarbiauti nuo pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metų.

Aktyvi JAV lietuvių bendruomenės veikėja, 1995–2002 metais Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narė, 2006–2012 metais PLB valdybos pirmininkė, Valdovų rūmų paramos JAV komiteto pirmininkė dalyvavo ne viename Nacionalinėje bibliotekoje vykusiame renginyje, iš kurių pirmiausia paminėtinas ilgametės Lietuvos nacionalinės bibliotekos Lituanistikos, vėliau Lituanikos skyriaus vadovės Silvijos Vėlavičienės 2011 metais išleisto straipsnių rinkinio „Draustosios spaudos pėdsakais“ (Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011) pristatymas.

2018 m. spalio 3 d. dr. R. G. Narušienė į Nacionalinę biblioteką sugrįžo su savo sudaryta knyga „Lai gyvuoja laisva Lietuva! JAV lietuvių indėlis atkuriant Lietuvos valstybingumą“ (Vilnius: Vaga, 2018). Beveik 600 puslapių knygoje skaitytojai supažindinami su įvairių JAV lietuvių institucijų, tarp jų – ir JAV LB, ilgamete veikla Lietuvos labui. 2020 m. pasirodžiusi dar viena dr. R. G. Narušienės knyga, „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt. Pilietybės išsaugojimo pagrindai ir argumentai“ (Vilnius: Mažoji leidykla, 2020), Nacionalinėje bibliotekoje buvo pristatyta virtualiai.  

Dr. Regina Gytė Narušienė per knygos pristatymą Nacionalinėje bibliotekoje, 2018 m. Vygaudo Juozaičio nuotrauka
Toliau skaityti „Mirė ilgametė Nacionalinės bibliotekos bičiulė dr. Regina G. Narušienė”

Linksmas nuotykis su liūdnu epilogu

Romainas Gary (Romanas Kacewas) autobiografiniame romane „Aušros pažadas“ aprašė savo motiną Miną Kacewą, tarpukario Viniuje turėjusią mados saloną „Maison Nouvelle“. Jeigu tikėsime R. Gary pasakojimu, mama buvo ugningo, ekscentriško charakterio moteris ir neretai patekdavo į komiškas situacijas. Senuose laikraščiuose beieškant medžiagos parodai „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ paaiškėjo, kad tarpukario Vilniuje drabužių prekyba vertėsi dar viena Kacewa, galbūt R. Gary giminaitė. Ji taip pat patirdavo komiškų nuotykių.  Siūlome trumpą straipsnį iš laikraščio „Gazeta Wileńska Wieczorna“, publikuotą 1936 m.

Mina Kacewa su sūnumi Romanu iš Vilniaus išvyko 1925 m., iki 1928 m. gyveno Varšuvoje, o 1928  m. išvyko į Prancūziją.

Paroda „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ iki balandžio 21 d. eksponuojama Nacionalinės bibliotekos Pažinimo erdvėje (V a.). Parodoje išvysite fragmentų iš lenkiškų laikraščių, kurie liudija, kad Vilniuje iš tiesų veikė „Maison Nouvelle“, o rašytojo tėvas ir senelis vertėsi kailių prekyba.

Gazeta Wileńska Wieczorna. 1936 m. rugsėjo 21 d. , p. 4

NEVYKUSI SLĖPTUVĖ

Linksmas nuotykis su liūdnu epilogu

Miesto Halės krautuvėlių savininkai skundžiasi netinkamais valdžios nurodymais dėl darbo valandų. Visos krautuvės, išskyrus maisto prekių, atidaromos devintą valandą ryto.

Toks darbo laikas yra labai nepalankus, nes mūsų klientai yra beveik išskirtinai į turgų atvažiuojantys kaimiečiai. Kaimietis jau 7–8 valandą ryto yra laisvas, nori kuo greičiau nusipirkti, ko jam reikia, ir grįžti į kaimą. Visą naktį nemiegojo, pavargo ir nori kuo greičiau išvykti. Tuo metu krautuvės vis dar uždarytos ir prekyba dažniausiai tiesiog nevyksta.

Toliau skaityti „Linksmas nuotykis su liūdnu epilogu”

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorei Jolantai Budriūnienei įteiktas daktaro diplomas

Vakar iškilmingame Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdyje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento, kuriam priklauso Lituanistikos skyrius, direktorei  Jolantai Budriūnienei įteiktas daktaro diplomas.  Dr. Budriūnės disertacijos tema – „Komunikacinės strategijos kultūrinėje JAV lietuvių spaudoje anglų kalba (1950-1990 m.)“  (humanitariniai mokslai, filologija).

Apie dr. Budriūnienės akademinį kelią pasakojama naujame „BaltHerNet“ naujienlaiškio numeryje (2022, Nr. 1, p. 3), kurį rasite čia>>

Pensilvanijos lietuvių angliakasių „Veronika Povilionienė“

Dalia Cidzikaitė

Pennsylvanijos angliakasių Lietuva / Vladas Būtėnas ; nuotraukos Algimanto Kezio; portfolio: Elena Bradūnaitė, Jurgis Bradūnas. Chicago : Lithuanian Library Press, Inc., 1977 ([M. Morkūno sp.])

1977 metais Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių įkurtos leidyklos „Lithuanian Library Press, Inc.“ išleista knyga-albumas „Pennsylvanijos angliakasių Lietuva“, turint šių dienų technines galimybes, būtų kitokia – ją tikrai būtų papildę tuometės Indianos universiteto Blumingtone studentės Elenos Bradūnaitės (Elena Bradūnaitė-Aglinskienė) 1975 metų rudenį folklorinės ekspedicijos metu Šenandoa (Shenandoah) mieste Pensilvanijos valstijoje užrašytų lietuvių liaudies dainų garso įrašai. Neseniai juos – iš viso penkiolika kasečių – suskaitmenino ir padarė prieinamus internete Indianos universiteto Tradicinės muzikos archyvas (Indiana University Archives of Traditional Music).

Elena Bradūnaitė sekė vieno žinomiausių lietuvių etnologų ir folkloristų Jono Balio pėdsakais. Jis pirmasis keliavo po Amerikos lietuvių telkinius ir įrašė lietuvių, emigravusių į JAV XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, atliekamas dainas, instrumentinę muziką, pasakas, sakmes ir kt. Ekspedicijų po lietuviškus Pensilvanijos valstijos telkinius metu Balys į magnetofono juostas įrašė apie 1 200 kūrinių. Jam pradėjus dirbti Kongreso bibliotekoje, kolekcija pateko į šios bibliotekos Amerikos gyvojo folkloro centro Liaudies muzikos archyvą, kur yra saugoma iki šiol. 2010 m. pradžioje Balio 1949–1951 metais įrašytų garso įrašų kopijos pasiekė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyną.

Toliau skaityti „Pensilvanijos lietuvių angliakasių „Veronika Povilionienė“”

Netekome Danutės Janutos

Nuotrauka iš San Fransisko lietuvių bendruomenės paskyros socialiniame tinkle „Facebook“

2022 m. kovo 14 d. mirė JAV lietuvė, aktyvi San Fransisko lietuvių bendruomenės narė Danutė Januta (Janutienė) (gimė 1942 m. rugpjūčio 6 d.)

Į JAV su tėvais atvyko dar visai mažytė. 1964 m. Los Andžele baigusi farmacijos studijas, ji pradėjo dirbti vaistinėje Berklyje, į kurią neretai užsukdavo ir Nobelio premijos laureatai, tarp jų ir Česlovas Milošas.

Lietuvą Danutė aplankė anksti – 1974 m. Vilniaus universitete lankė šešių savaičių trukmės kursus, skirtus išeivijos lietuviams. Lietuvių kalbos Danutė neapleido – vedė lietuvių kalbos pamokas, vertė, redagavo…

Danutė buvo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamosios parodos „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“ tekstų vertėja į anglų kalbą. Paroda vis dar keliauja po Lietuvos atminties institucijas, neseniai ji sugrįžo iš Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso.

Interviu su Danute tinklaraštyje „Mano Amerika“>>