Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Parengė Arida Riaubienė
„Ūkininke“ 1892 m. buvo išspausdintas „seno amerikono“ Antano Bendoraičio laiškas, kuriame laiško autorius pastebėjo, kad žmones keliauti už marių labiausiai traukia į Lietuvą atsiųsti „pagyrų“ laiškai ir fotografijos. Laiško autorius prašė netikėti pasakojimais, nes žmonės iš adatos vežimą „prisirenčia“:
Bendoraitis, A. Gromata iš Amerikos. Ūkininkas, 1892, birž.-liep. (nr. 6/7), p. 246
Parengė Arida Riaubienė
Emigrantų padėtis visais istoriniais laikotarpiais nebuvo stabili. „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ 1891 m. išspausdino Lietuvos sūnumi prisistačiusio K. Romanausko laišką, kuriame jis pasakojo apie nesvetingai sutinkamus į JAV atvykusius žmones. Laiške taip buvo rašoma apie emigrantus:
Szimet 20 dieną liepos m. atvažiavo 2 palioku ir 1 lietuvis į Ameriką ir atsisuko į Roanoką. Cze jie vaikszcziojo szen, vaikszcziojo ten, niekur neužtiko nei paliokų nei lietuvių, nes cze jų nebeprisilaiko, o kapeikos visi trys nebeturėjo nei prie duszios. Vaikszcziojo jau treczią dieną badmiriaudami – susisznekėti nei su vienu negali; vaikai angliku pradėjo mėtyti su akmenimis ir szaukti ant jų: „hello grinhou!, hello grinhou!“ etc. (ei szviežias atėjūnas, durnas žmogus!). Ir teisingai, kad būtų anglikų vaikai neįviję į tą kromą, kuriame asz buvau, užtikro būtų badu numirę (kaip nesykį jau teip atsitiko). Szit tau mielaszirdingi Amerikoje žmonės! Iszvydęs asz juos negalėjau graudume isztverti, žiūrėdamas ant jų nelaimės. Žinoma, kiek galėjau pagelbėjau tuos nelaimingus. Bet kas žino kur kas eina ir keliauja, ar eis kas jeszkoti tokių nelaimingų, o juk tokių isz Lietuvos keliauninkų nemaž į Ameriką keliauja“.
Pateikdamas liūdną emigrantų gyvenimo vaizdą, žinutės autorius ragino tautiečius, neturinčius Amerikoje giminių ar draugų, pasilikti namuose, nekeliauti į „pienu plaukiančiąją žemę“.
Lietuvių kilmės Al Vaitį-Carter galime vadinti „Misteriu pirmuoju”. Savo gyvenime jis užsibrėžė tikslą – visur ir visuomet būti pirmuoju arba (blogiausiu atveju) – paskutiniuoju. „Misterio pirmojo” asmenybė labai domino žiniasklaidą. Dažnai apie jį buvo rašoma JAV spaudoje. Toliau skaityti „„Misteris pirmasis””
Illinojaus valstijoje lietuviai emigrantai telkėsi ne tik didžiausiame ir žymiausiame Čikagos mieste, bet ir Springfilde. Pimieji lietuvių išeiviai pasirodė dar 19 a. pab., tačiau žymesnį kultūrinį pėdsaką paliko antroji emigrantų iš Lietuvos banga. 1909 m. Springfilde buvo pastatyta šv. Vincento Pauliečio bažnytėlė. Prie bažnyčios steigėsi įvairūs lietuvių klubai ir kolektyvai. 1972 m. nepaisant parapijiečių pasipriešinimo bažnyčia uždaryta – tai buvo paskutinė Springfildo tautinė parapija. Dabar ten tik parkavimo aikštelė, o netoli vietos, kur stovėjo bažnyčia, 2012 m. atidengta atminimo lenta. Springfilde gyveno ilgametis JAV kongresmenas, dabar senatorius Ričardas Durbinas (Richard Durbin), kurio motina yra lietuvė. Durbinas aktyviai rėmė Lietuvos nepriklausomybę, ne kartą lankėsi tėvų šalyje. Būtent Lietuvos nepriklausomybės siekis 1988 m. vėl suvienijo Springfildo lietuvius, paskatino suburti lietuvių klubą. Šiuo metu bendruomenė turi vieną iš informatyvesnių JAV lietuvių tinklapių. Viena aktyviausių klubo narių ir tinklapio sukūrėja – Sandy Baksys. „Mano tinklapis – tai savotiški meilės laiškai tiems žmonėms, kurie per savo gyvenimą regėjo, patyrė, matė tiek mažai, kentėjo daug, – kalbėjo moteris. – Tai tarsi dovana jų šeimoms apie jų gyvenimą, kasdienybę“. Moteris kalbino dešimtis žmonių, rinko nuotraukas, laiškus ir taip siekė „atgaivinti Springfield apylinkėse kadaise įsikūrusių lietuvių imigrantų istoriją“. Praėjusiais metais virtualią svetainę aplankė daugiau nei keturiolika tūkstančių lankytojų. Netrukus Sandy Baksys planuoja savo lėšomis išleisti knygą „Lithuanians in Springfield, Illinois: Bet of the Blog“. Daugiau apie Springfield lietuvius kviečiame sužinoti apsilankius tinklapyje. http://lithspringfield.com/
Pagal: Amerikos lietuvis, 2015, geg. 28, p. 7.
Edmundas Arbas-Arbačiauskas gimė 1915 m. birželio 26 d. Karsakų kaime, Žaslių valsčiuje. Arbas laikomas vienu iš žymiausių išeivijos architektų, dailininkų.
Edmundo Arbo darbų diapazonas labai platus. Jis projektavo bankų ir universitetų pastatų kompleksus, skirtus Amerikos visuomenei, pažymėtus internacionalinės architektūros ženklu ir Kalifornijos gyvenamuosius namus, turinčius būdingų organiškosios architektūros bruožų, lietuvių išeivijai skirtus pastatus, kuriuose kartais nostalgiškai naudojami tautinės architektūros elementai ir ornamentika, surenkamus ekonomiškus pastatus, kuriuose dominuoja technologija, monumentus ir paminklus, kur nevaržo užsakovo poreikiai, kūrybiškai parenkamos plastinės išraiškos priemonės.
Arbas ne tik talentingas architektas, jis rašo straipsnius į profesinę ir lietuvių išeivijos spaudą, skaito paskaitas apie dailę savo tautiečiams, taip pat Amerikos architektų instituto (AIA) seminaruose, dirba organizacinį darbą PLIAS/ ALIAS (Amerikos ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga) ir piešia.
Paruošta pagal: Architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas: architektūra, tapyba, piešiniai. Vilnius: Vaga, 1992, p. 3.
Birželio 11 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta istorijos tyrinėtojo, bibliotekų mecenato, San Franciske (JAV) gyvenančio advokato Donato Janutos knyga „Lietuviški takai“ (Vilnius, 2015).
Straipsnių rinkinys, į kurį atrinkti anksčiau įvairiuose išeivijos ir Lietuvos periodiniuose leidiniuose publikuoti tekstai, apima platų istorinį-kultūrinį kontekstą, vis dėlto, pasak paties D. Janutos, kreipiant dėmesį į įvykius ir žmones, kurie istorikų darbuose minimi rečiau ar vis dar laukia išsamesnių tyrimų.
Pristatyme kalbėjusieji: žurnalistas Vilius Kavaliauskas, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, žurnalistas Vitalius Zaikauskas pabrėžė taikliai pasirinktą autoriaus pasakojimo stilių, skaitytojo neapsunkinant gausia faktografine, statistine medžiaga. Tekstuose apie skirtingas lietuvių emigracijos bangas į Vakarus gausu etnografinių, kasdieninio lietuvių gyvenimo detalių, vaizdžiai atspindinčių aprašomą situaciją. Istorinės tematikos rašiniuose pateikiami autoriaus individualiu požiūriu paremti svarstymai, formuluojamos išvados.
Pasak paties D. Janutos, ši knyga gimė iš noro pasidalinti žiniomis, informacija, kurią jis, daug laiko skirdamas skaitymui, aptinka istorinės, biografinės literatūros puslapiuose.
Knygos pristatymo dieną Donatas Januta svečiavosi ir LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Žiūrėti (nuo 17 min. 44 s.) »
