Julius Viktoras Kaupas mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, vėliau Kauno karo mokykloje. Medicinos studijas baigė Vytauto Didžiojo universitete. Lankydavosi literatūros vakaruose, kur susipažino su Henriku Nagiu. Pirmosios publikacijos išėjo žurnale „Žiburėlis“. J. Kaupas pasirašinėjo slapyvardžiu Coppelius. 1944 m. su didžiąją emigrantų banga pasitraukė į Vakarus. 1946 m. studijavo Tiubingeno, Fribūro universitetuose. Domėjosi daile, amatais, filosofija, literatūra. Redagavo akademinio jaunimo žurnalą „Šviesa“, bendradarbiavo žurnaluose „Aidai“, „Literatūros lankai“, rašė literatūros kritikos straipsnius, redagavo knygas. 1948 m. išleido pirmąją knygą „Daktaras Kripštukas pragare.“ 1950 m. persikėlė į JAV, dirbo gydytoju psichiatru Altono ligoninėje. Jo neoromantinėse pasakose ryški europietiškoji tradicija. Pagrindinis pasakų kūrimo principas – fantazijos ir realybės dermė. Stebuklingi įvykiai vyksta Kaune, kuris pavaizduotas tikroviškai. Novelių centre – žmogaus egzistencija, kupina skaudžių išgyvenimų, tragiškų pajautų, būdingas psichologinis įžvalgumas. Veikėjai – svajotojai, į melancholiją linkę keistuoliai. Kritikos straipsniuose vienas pirmųjų panaudojo Zigmundo Froido ir Karlo Gustavo Jungo kategorijas. Pasakų analizėms taikė psichoanalitinį metodą. Novelių paskelbta ir anglų kalba.
Žyma: JAV lietuviai
Vasario 18 d. gimė pedagogė, rašytoja P. Orintaitė
Petronėlė Orintaitė-Janutienė gimė 1905 m. vasario 18 d. Liepalotuose, Lukšių valsčiuje. P. Orintaitė – Lietuvos pedagogė, poetė, prozininkė, visuomenės veikėja. Orintaitė 1925 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją, o 1929 m. – Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Dirbo Mežeikių, Vikaviškio, Šiaulių gimnazijose, rengė švietėjiškus renginius, bičiuliavosi su Salomėja Nėrimi. 1939 m. susituokė su teisininku Kaziu Januta. 1944 m. su lietuvių banga pasitraukė į Vokietiją. Ten 1945–1949 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Augsburgo lietuvių gimnazijoje. 1949 m. su šeima persikėlė į JAV. Pirmuose kūrėjos eilėraščiuose jungiama liaudies dainų poetika ir sentimentalaus romanso tradicija. Vėlesnioje lyrikoje ryškūs tėvynės ilgesio motyvai, romantizuotas požiūris į istoriją. Žymiausi romanai priskiriami psichologinio tipo prozai. Romanuose ryškios feministinės idėjos, vaizduojamas provincijos inteligentų gyvenimas, realistiškai perteikiama šeimos dramos. Orintaitės atsiminimams būdinga emocinga, ekspresyvi kalba, ryškiai piešiami rašytojų Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Jablonskio, Balio Sruogos portretai. Atsiminimuose pasakojama apie pasitraukimą iš Lietuvos, apie nykią kasdienybę pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Publicistiniuose darbuose svarstomos moters padėtis šeimoje ir visuomenėje. Toliau skaityti „Vasario 18 d. gimė pedagogė, rašytoja P. Orintaitė”
JAV lietuvio fotografijos studijuojamos universitete
http://www.ebay.com.au
Prasidėjus naujiems metams, Purdue universitetas (Purdue University), JAV, savo studentams pasiūlė naują kursą „Fotografija ir jos kultūrinė vertė“ (dr. Rosanne Alstatt), kuriame pagrindinis šaltinis yra JAV lietuvio Charles‘o (Karolio) J. Pansirnos (1888–1967) fotografijos, saugomos Purdue University Galleries kolekcijoje.
Toliau skaityti „JAV lietuvio fotografijos studijuojamos universitete”
„Žinių radijo“ laidos viešnia – Lituanikos skyriaus darbuotoja dr. Dalia Cidzikaitė
„Žinių radijo“ laidoje „Salos“ svečiavosi Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vyriausioji metodininkė – tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Kviečiame klausytis interviu apie netrukus pasirodysiančią jos parengta knygą „Manėm, kad greit grįšim“ (leidykla „Aukso žuvys“), studijas JAV Ilinojaus universitete, darbo patirtis Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“, veiklos perspektyvas Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje.
Knygos „Manėm, kad greit grįšim“ pristatymas numatomas tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje ir Nacionalinėje bibliotekoje.
http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2014/01/29/salos/29445
Sausio 28 d. gimė rašytoja Eglė Juodvalkė
sugrįžusi mįslėm kalbu mįslėm rašau . . .
Eglė Juodvalkė (gimė 1950 m. sausio 28 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose) – poetė, žurnalistė, rašytoja. Čikagos universitete baigė Slavistikos fakultetą bei Pedagoginį lituanistikos institutą. Daug metų dirbo Laisvosios Europos radijo Lietuvių skyriuje Vokietijoje. Eglė Juodvalkė yra keturių poezijos rinkinių ir autobiografinės knygos autorė. Rašytoja kūrybą publikuoja Kultūros baruose, Literatūroje ir mene, literatūros leidinyje Rampike (Kanada), o taip pat rašo straipsnius į periodinę lietuvių ir užsienio spaudą. Pirmoji jos knyga – eilėraščių rinkinys Pas ką žiedas žydi (1983). Eglė Juodvalkė yra Lietuvos rašytojų sąjungos, tarptautinio rašytojų klubo PEN Lietuvos centro Vilniuje ir Lietuvių rašytojų draugijos Čikagoje narė. Gyvena ir kuria Čikagos priemiestyje.
Archeomitologijos pradininkė Marija Gimbutienė
Marija Gimbutienė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje. Lietuvių kilmės archeologė ir antropologė. Pasaulyje Marija Gimbutienė laikoma viena įtakingiausių archeologų. Ji savo tyrimuose susintetino archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijos mokslą į bendrą discipliną – archeomitologiją, kuri gerokai pakeitė Europos priešistorės sampratą. M. Gimbutienė išsiskyrė nauju požiūriu į archeologiją. Ji archeologinius radinius ėmėsi ne tik aprašinėti, bet ir juos interpretuoti, paaiškinti jų prasmę. Savo moksliniuose darbuose Gimbutienė atskleidė Europos tautų, o tarp jų ir baltų, priešistorės evoliuciją, sukūrė naują koncepciją apie Senosios Europos kultūrą ir jos žlugimą. Toliau skaityti „Archeomitologijos pradininkė Marija Gimbutienė”