Gegužės 29–31 d. Bergene, Norvegijoje, įvyko XI Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas“. Trijų dienų sąskrydžio programą papildė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944-1952 m.“, kurią pristatė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Sąskrydžio dalyviai ir svečiai turėjo galimybę susipažinti su XX a. 5-6 deš. Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse įsikūrusių lietuvių DP stovyklose vykdyta įvairiapuse kultūrine, socialine, visuomenine veikla, kurią atspindėjo gausi ir įvairi leidybinė panorama.
Žyma: Jolanta Budriūnienė
Artėjanti Lietuvos valstybės atkūrimo diena – puiki proga aplankyti parodą
Vasario 12 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) II rūmuose atidaryta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus paroda LIETUVIŠKOJI LEIDYBA VAKARŲ EUROPOJE 1944–1952. Toliau skaityti „Artėjanti Lietuvos valstybės atkūrimo diena – puiki proga aplankyti parodą”
Lituanikos skyrius kviečia į parodos atidarymą!
Florencijoje įvyko tarptautinė HERITY konferencija
Gruodžio 4–6 dienomis Florencijoje, Italijoje, įvyko 5-oji tarptautinė organizacijos HERITY kultūros paveldo konferencija, kurios tema – „Paslaugos kultūrai: kokybės paieška“ (angl. Services for Culture: a visit of quality). Tris dienas vykusiame renginyje kultūros paveldo tyrimo, priežiūros bei vadybos ekspertai iš daugiau nei dešimties pasaulio šalių pristatė per keturias dešimtis pranešimų kultūros paveldo politikos tvarumo, kultūrinio, ekonominio bei fizinio pasiekiamumo, kultūros paveldo vadybos klausimais. Toliau skaityti „Florencijoje įvyko tarptautinė HERITY konferencija”
Mariaus Katiliškio skaitymai Pasvalyje
Rugsėjo 19 d. Pasvalio viešojoje Mariaus Katiliškio bibliotekoje vyko tradiciniai lietuvių egzodo rašytojo Mariaus Katiliškio skaitymai. Renginyje dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė ir vyriausioji bibliografė Jolanta Matuzaitė. Šių metų skaitymai buvo skirti 100-osioms rašytojo gimimo metinėms. Nuo 1949 m. iki mirties 1980-ųjų gruodį Čikagos priemiestyje Lemonte gyvendamas M. Katiliškis parašė brandžiausius savo kūrinius: apsakymų rinkinius „Prasilenkimo valanda“, „Šventadienis už miesto“, romanus „Užuovėja“, „Išėjusiems negrįžti“ ir žymųjį „Miškais ateina ruduo“,1969-aisiais išleistą net sovietinėje Lietuvoje. Jų analizei buvo skirtas J. Matuzaitės pranešimas „Miškas ir medis Mariaus Katiliškio kūryboje“. Tragišką mūsų tautos lemtį vaizdavęs rašytojas tos lemties tragiškumą patyrė ir pats: 1944-aisiais kartu su dešimtimis tūkstančių tautiečių jis buvo priverstas palikti gimtinę. Apie šią skaudžią sukaktį savo pranešime „Didžiojo bėgimo“ septyniasdešimtmetį minint“ kalbėjo D. Cidzikaitė. Renginyje buvo pristatyta knyga „Manėm, kad greit grįšim: 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944 m.“, skambėjo M. Katiliškio dienoraščio fragmentai.
Apie Nacionalinę biblioteką rašo JAV lietuvių laikraštis „Draugas“
Nuo 1909 m. JAV leidžiamas laikraštis „Draugas“ yra bene seniausias be pertraukų einantis leidinys lietuvių kalba. Čikagoje leidžiamame laikraštyje aprėpiamos viso pasaulio lietuviams aktualios temos. Šiemet gegužės mėn. pabaigoje šiame leidinyje pasirodė net trys tekstai apie Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Toliau skaityti „Apie Nacionalinę biblioteką rašo JAV lietuvių laikraštis „Draugas“”