Jane Austen – 250: apie vieną įžymų jos sakinį ir šio sakinio vertimus į lietuvių kalbą… Kanadoje

Parengė V.B., padėjo A.M.


Iš BBC mini serialo „Puikybė ir prietarai“ (1995, rež. Simonas Langtonas)

„Viena tiesa yra universaliai pripažinta, būtent, kad jaunam vyrui, valdančiam gerokai turto, yra reikailnga [reikalinga] žmona“, – taip Kanados lietuvė Stasė Prapuolenytė (1913– 2002) išvertė vieną žymiausių sakinių pasaulio literatūros istorijoje[1]. (Originalo kalba: „It is a truth universally acknowledged, that a single man in possession of a good fortune, must be in want of a wife.“) Juo prasideda anglų rašytojos Jane Austen, kurios 250-metis minėtas 2025-aisiais, romanas „Puikybė ir prietarai“ (angl. „Pride and Prejudice“). Šia proga siūlome pasidomėti sakinio vertimais Kanadoje, jo vertėjomis ir dar šiuo bei tuo.

1956-aisiais žurnalas „Moteris“, ėjęs Kanadoje, publikavo trumpą ištrauką iš „Puikybės ir prietarų“ – išverstą pirmąjį skyrių[2]. Nurodyta, kad tekstą „sulietuvino S.P.“[3]. Už inicialų beveik neabejotinai slėpėsi minėtoji Prapuolenytė, tuometė žurnalo „Moteris“ redaktorė. Kiek anksčiau, 1953 metais, žurnale Aidai“ ji publikavo straipsnį „Didžiausioji anglų beletristė Jane Austen“ [4]. „Jane Austen yra viena iš populiariausių moterų rašytojų anglų literatūroje. Jos populiarumas nėra pigus: savo srityje ji yra pirmos eilės kūrėja – menininkė. Ji yra davusi anglų literatūrai puikiai išbaigtą šeimos gyvenimo romaną“, – rašė straipsnio pradžioje[5]. Prapuolenytė turbūt jau puikiai mokėjo anglų kalbą. Gavusi stipendiją, 1939 m. išvyko studijuoti į Britaniją (remiantis nekrologu, kurį 2003 m. publikavo Kanados lietuvių laikraštis „Tėviškės žiburiai“, studijavo anglų ir vokiečių kalbas), į tėvynę nebegrįžo. 1952 m. pasiekė Kanadą: joje turėjo lietuvių draugų, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukusių į Vakarus, be to, čia gyveno jos pusbrolis su šeima[6]. Rašė poeziją, išleido rinkinį „Mieli žodžiai“[7].

Puslapio fragmentas iš žurnalo „Lietuvių dienos“ (1957, Nr. 9)
Toliau skaityti „Jane Austen – 250: apie vieną įžymų jos sakinį ir šio sakinio vertimus į lietuvių kalbą… Kanadoje”

Lietuviška lopšinė

Pastaraisiais metais pasirodė nemažai grožinių knygų apie Lietuvą sociopolitinio virsmo laikais (XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtajame dešimtmetyje): Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ ir „Remyga“, Virginijos Kulvinskaitės „kai aš buvau malalietka“, Kęstučio Šapokos „Pušis, kuri juokėsi“… Sąrašas darosi vis ilgesnis. Lietuva permainų laikais domina ir užsienio rašytojus. Šiemet išėjo kanadiečio Mott Gordon romanas „Lithuanian Lullaby“ („Lietuviška lopšinė“), kuriame pasakojama apie mūsų šalį 1987–1997 m.

Knygoje yra 3 pasakojimo linijos, jos visos paliečia Lietuvą, bet viena fokusuojasi į kovą už nepriklausomybę. Dariaus personažas simbolizuoja naująją erą: nuo sovietinio kario, emigranto į Didžiąją Britaniją, Oksfordo studento, protestuotojo prie Televizijos bokšto, Seimo nario ir galimo derybininko stojant į Europos Sąjungą. Dariaus žmona vengrė Vana ir amerikietis personažas Džordžas Lietuvoje gyvena nepriklausomybės pradžioje. Anų laikų sunkumai ir atsivėrusios galimybės pristatomos jų akimis […]Džordžo personažas sulipdytas iš kelių žmonių, o Dariaus buvo įkvėptas vieno tikro asmens. Prieš tapdamas mokytoju Kanados Trento universitete studijavau politikos mokslus ir priešpaskutiniais metais susipažinau su ten pagal mainų programą atvykusiu studentu iš Lietuvos Dariumi Žeruoliu. Darius tiesiog degė įvykiais, kurie tuo metu vilnijo per Europą. Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžia buvo milžiniškos vilties laikas, bet drauge ir nenuspėjamas. Dariaus entuziazmas buvo užkrečiantis. Baigdamas universitetą parašiau Dariui, kuris buvo sugrįžęs į Lietuvą, prašydamas padėti rasti savanorio mokytojo darbą. Jis rado, ir draugai esame 30 metų

Mott Gordon

Interviu su autoriumi rasite portale „Lrytas.lt“>>

Kelias ištraukas iš knygos publikavo JAV lietuvių žurnalas „Bridges“ (Vol. 45, No. 3 / April 2021).

Rugsėjo 23 d. – spalio 31 d.: paroda „Kanados lietuvių bendruomenė“ Valstybingumo erdvėje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojai ir svečiai kviečiami aplankyti nuo rugsėjo 23 d. Valstybingumo erdvėje eksponuojamą parodą, supažindinančią su Kanados lietuvių bendruomene (KLB) ir per 67-erius metus jos nuveiktais politiniais, kultūriniais, švietimo ir kitais darbais. Parodos rengėjai – Kanados lietuvių muziejus-archyvas ir Kanados lietuvių bendruomenė.

Toliau skaityti „Rugsėjo 23 d. – spalio 31 d.: paroda „Kanados lietuvių bendruomenė“ Valstybingumo erdvėje”

Magdalena Raškevičiūtė Eggleston: vyro šešėlyje ir Kanados literatūros kanono paraštėse

Dalia Cidzikaitė 


2002 metų rudenį Amy Tector, tuo metu dirbusi Kanados bibliotekos ir archyvo archyvare, kartu su kolege Anne Goddard turėjo nuspręsti, ką daryti su žymaus Kanados žurnalisto Wilfrido Egglestono privačiu archyvu. Pasilikti ar nepasilikti aukščiau minimą archyvą nebuvo paprasta, mat į šešias dėžes sutilpusį dokumentinį paveldą sudarė ne tik paties Egglestono, bet ir jo žmonos – Magdalenos Raškevičiūtės Eggleston (angl. Magdalena[1] Raskevich Eggleston) – dokumentai.

Magdalenos Raškevičiūtės Eggleston romano viršelis

Gimusi 1907 metais lietuvių emigrantų šeimoje, angliakasių miestelyje Kanados vakaruose, Raškevičiūtė, kelių literatūros kūrinių autorė, iš kurių pats žinomiausias – 1955 metais pasirodęs romanas Mountain Shadows [Kalno šešėliai], 2002 metais buvo visiškai nežinoma ne tik paprastiems Kanados skaitytojams, bet ir kanadiečių literatūros tyrinėtojams. Jei iki tol Raškevičiūtės Eggleston pavardė kur nors ir sumirgėdavo, tai beveik visuomet tik kaip garsaus vyro, 16-kos knygų autoriaus, žurnalistikos mokyklos Ottawos Carletono universitete įkūrėjo, žmona.

Raškevičiūtė buvo mažai žinoma ir savo gyvenamuoju laikotarpiu. Nors ambicijų turėjo, ji netapo pripažinta Kanados rašytoja. Apie jos reikšmingiausią kūrinį – autobiografinį romaną Mountain Shadows – teigiamai atsiliepė vos vienas kitas recenzentas: laikraštyje Financial Post Raškevičiūtė pagirta už „paprastą, nepretenzingą pirmąjį romaną, kuris padaro kur kas didesnį įspūdį nei kad tikėtųsi skaitytojas ar numanė pati rašytoja“. Apie Kanados lietuvės pirmąjį romaną žinutės pasirodė ir Šiaurės Amerikos lietuvių spaudoje. Toliau skaityti „Magdalena Raškevičiūtė Eggleston: vyro šešėlyje ir Kanados literatūros kanono paraštėse”

Spalio lietūs

Lietingą spalio dieną siūlome paklausyti Kanados lietuvės dainos pagal HENRIKO NAGIO eilėraštį: https://kristinaetalexandre.bandcamp.com/track/spalio-lietus

namai

 

SPALIO LIETUS

Drėgnoje alėjoj atsispindi
susigūžę medžiai milžinai.
Apkabinę verkiančius žibintus
šnabžda jie ir supasi liūdnai.

Drumzlini šaligatvių upokšniai
neša peteliškes ir lapus.
Tolumoj kriokliai malūnų šniokščia,
sukdami putojančius ratus…

Plaukia vasaros žiedai ir žodžiai
ir mergaičių juokas pasroviui…
Miesto akys pilkos ir nuobodžios,
sklidinos svajonių negyvų.

Nagys, Henrikas. Saulės laikrodžiai: poezija. – Chicago, 1952.