Žyma: Latvija

Mstislavas Dobužinskis ir Latvija

Parengė dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė

Lapkričio 18 dieną Latvijos Respublika šventė savo valstybės šimtmetį. Šį kartą Lietuvos ir Latvijos brolišką kaimynystę prisiminsime, pasitelkdami dokumentus, saugomus Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.

Ką žinome apie dailininko Mstislavo Dobužinskio ryšius su Latvija? Filosofas Antanas Andrijauskas užsiminė, kad prieš išvykdamas į Vakarų Europą Dobužinskis su parodomis apsilankė Rygoje[1]. Tačiau jis Rygoje ne tik apsilankė, jis joje gyveno! Šis faktas Dobužinskio biografijoje paprastai praleidžiamas, tad pabandykime surinkti šio žmogaus „latviško periodo“ nuotrupas, iš kurių galbūt kam nors pavyks sudėlioti rišlesnį ryšių su Latvija pasakojimą.

1924 metų kovo 6 dieną Drezdeno operoje parodomas spektaklis „Jevgenijus Oneginas“ su Dobužinskio scenografija ir kostiumais, siūtais pagal jo eskizus. Po spektaklio dailininkas sugrįžta ne į Kauną, o į Rygą. Aleksandro gatvės 17 name įsikūrusioje K. Bauls fotostudijoje jis užsisako šūsnį Drezdene vykusio spektaklio scenografijos projektų nuotraukų-atviručių (F30, apr. 1-1716, 1717). Toliau skaityti „Mstislavas Dobužinskis ir Latvija”

Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose: Latvija. Paskaitos įrašas

Trečiajame ciklo „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“ renginyje literatūrologė, baltistė, vertėja dr. Laura Laurušaitė skaitė paskaitą „Šiuolaikiniai lietuvių ir latvių emigrantai kultūros paraštėse“. Lektorė apžvelgė, kaip šiuolaikinių emigrantų situacija atsispindi XXI a. lietuvių ir latvių literatūros tekstuose. Nagrinėjo, su kuo tapatinasi mūsų emigrantas, kaip jį suvokia Vakarų Europos šalių atstovai.

Paskaitos GARSO ĮRAŠAS: https://www.youtube.com/watch?v=eAAf9FMViJA

Lietuvių metas Latvijos bibliotekose

„Kika Mika“, „Vilka stunda“, „Starp pelēkiem toņiem“ –  ar greit atspėtumėte, kokios lietuvių autorių knygos slepiasi už šių pavadinimų? Linos Žutautės  knygelės apie Kakę Makę, Andriaus Tapino „Vilko valanda“, Rūtos Šepetys „Tarp pilkų debesų“ pasitinka vos įėjus į Latvijos viešąsias bibliotekas, populiariausių ir naujausių knygų lentynose.

Tamsiai violetinį L. Žutautės knygos „Kakė Makė ir didelė Tamsa“ viršelį galima pamatyti kiekvienoje Latvijos bibliotekoje, kurioje yra vaikų literatūros skyrius. Kakė Makė žvelgia iš plakato „Lasi un vērtē!“ („Skaityk ir įvertink!“), mažiausiems (5+) knygų skaitytojams ir  vertintojams skirtos kategorijos. Iš viso latviškai pasirodė keturios L. Žutautės knygos apie Kakės Makės nuotykius. Skaitymo skatinimo akcija „Bērnu un jauniešu žūrija“ („Vaikų ir jaunimo žiuri“) atitinka Lietuvoje kasmet rengiamus Metų knygos rinkimus. 2012 m. Latvijos 8-12 klasių mokinių žiuri vertino lietuvių kilmės rašytojos R. Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“.

Latvijos nacionalinės bibliotekos akcija „Vaikų ir jaunimo žiuri“ buvo pristatyta per tarptautinio projekto „Inovatoriai ir ugdytojai bibliotekose“, kuriame dalyvauja Lietuvos nacionalinė biblioteka, patirties dalijimosi seminarą Latvijoje, supažindinant su bibliotekų vaidmeniu šalyje. Nacionalinės bibliotekos IMD Lituanistikos skyriaus tyrėja V. Budreckaitė su kolegėmis iš Nacionalinės bibliotekos I. Gumuliauskaite ir A. Masevičiene rugpjūčio 22-28 d. aplankė 10 bibliotekų įvairiose Latvijos vietose. Daugelis aplankytų bibliotekų yra netradicinės: tarkime, dienos centro biblioteka neturtingame Rygos rajone, vaikų ligoninės biblioteka, buvusiame sinagogos pastate įsikūrusi Kuldygos biblioteka… Projektu „Inovatoriai ir ugdytojai bibliotekose“ siekiama naujai pažvelgti į bibliotekų vaidmenį ir sukurti neformaliojo švietimo modelį, kuris stiprintų bibliotekas socialinių inovacijų, daugiakultūriškumo ir kūrybiškumo srityse.

Daugiau apie projektą: http://www.lnb.lt/apie-biblioteka/programos-ir-projektai/edukaciniai-projektai/inovatoriai-ir-ugdytojai-bibliotekose

Tiesioginė demokratija Baltijos šalyse

Parengė Vytautas Smilgevičius

cover_front2015 m. pasirodžiusioje Šveicarų mokslininko Evren Somer knygoje Direct Democracy in the Baltic States. Institutions, Procedures and Practice in Estonia, Latvia and Lithuania (Tiesioginė demokratija Baltijos valstybėse: institucijos, procedūros ir praktika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) aptariama tiesioginės demokratijos (referendumų) sklaida Baltijos valstybėse. 1991-2014 m. įvykusius referendumus autorius skirsto į privalomuosius, „referendumus iš aukščiau“ ir keliamus piliečių iniciatyva. Toliau skaityti „Tiesioginė demokratija Baltijos šalyse”

Naujos knygos apie politiką Baltijos šalyse

Londono universitetinio koledžo docentas Richardas C. M. Mole’as Baltijos šalių gyvenimą atidžiai seka nuo 1990 m. kovo 11 d. Šią istorinę dieną mokslininkas pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų Baltijos šalys yra išskirtinės: tik Lietuva, Latvija ir Estija tapo Europos Sąjungos narėmis.

Knygoje „The Baltic States from the Soviet Union to the European Union : identity, discourse and power in the post-communist transition of Estonia, Latvia and Lithuania“ („Baltijos šalys nuo Sovietų Sąjungos iki Europos Sąjungos: tapatumas, diskursas ir galia pokomunistinėse Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ ) regiono istorija apžvelgiama nuo Viduramžių, nors daugiausia dėmesio skiriama sovietmečiui ir pastariesiems dešimtmečiams. Autorius susitelkia į tautinei tapatybei reikšmingų įvykių analizę.

Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė Agnia Grigas aptaria santykių Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Šiai temai skirta jaunos mokslininės knyga „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“). Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskovoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.

Anglakalbis pokalbis su autore Ukrainos įvykių kontekste:

http://www.lithuaniatribune.com/65841/lessons-ukraine-can-learn-from-the-baltic-russian-energy-and-memory-politics-201465841/