Birželio 20–21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko vienuoliktasis Varšuvos Rytų Europos vasaros mokyklos absolventų suvažiavimas. Nacionalinė biblioteka, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetais, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės institutu, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Lenkijos institutu Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada, organizavo dviejų dienų konferenciją „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės perspektyvos: istorija, politika, kultūra“.
Konferencijos tikslas – aptarti Lietuvos ir Lenkijos, kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kelią į nepriklausomybės atkūrimą, pristatyti naujausius XX amžiaus pradžios lietuvių ir lenkų tautinio sąjūdžio raidos tyrimus ir šiandieninį požiūrį į Lietuvos ir Lenkijos politinę tradiciją. Greta istorinių temų konferencijos pranešėjai gvildeno ir šiuolaikinio pasaulio problemas: dabartines Lietuvos ir Lenkijos valstybių užsienio politikos paradigmas, aptarė abiejų šalių vietą Europoje ir pasaulyje.
Pirmąją konferencijos dieną diskutuota apie 1918 metus Vidurio ir Rytų Europoje bei pasaulyje – tai valstybingumo atkūrimas, iššūkiai, viltys. Kitoje diskusijoje dalyvavo būrys Lietuvos ir Lenkijos diplomatų. Sąjūdžio trisdešimtmečio kontekste kalbėta apie sudėtingą dviejų šalių kaimynystę ir būdus gerinti tarpusavio bendradarbiavimą ir partnerystę.
Antrąją konferencijos dieną teminėse sekcijose istorikai ir politologai analizavo politinį ir kultūrinį 1918 metų kontekstą ir jo palikimą, etninius santykius regione ir Vidurio ir Rytų Europoje, kalbėjo apie globalizacijos keliamus iššūkius. Po pietų Santa Klaros (JAV) universiteto profesorė Jane Curry skaitė paskaitą apie 2018 metus Vidurio ir Rytų Europoje ir pasaulyje, o vėliau susitikimo dalyviai dalinosi mintimis apie šiandien kylančias globalias politines ir kultūrines problemas.
Varšuvos Rytų Europos vasaros mokyklos absolventai Vidurio ir Rytų Europos klausimams skirtas konferencijas reguliariai organizuoja nuo 2000 metų. Iki šiol jos vyko Varšuvoje, Brno, Kaune, Kijeve, Prahoje, Odesoje.
Radvilų giminės istorija neatsiejama nuo LDK ir Abiejų Tautų Respublikos. Todėl 2014 m. Lenkijos DiG leidyklos išleista I. Grzeluko ir W. Warchałowskio sudaryta knyga Inwentarze pałacu w Nieborowie, 1694-1939 : źródła do dziejów pałaców Radziwiłłów zachowane w bibliotece nieborowskiej (1694‑1939 m. Neboruvo dvaro inventoriai: Radvilų dvaro šaltiniai, saugomi Neboruvo bibliotekoje) suteikia galimybę išsamiau suvokti kultūrinę, ekonominę, politinę Lenkijoje gyvenusių Radvilų veiklą.
2016 m. birželio 16–17 d. Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete, Lenkijoje, vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Perspectives of Baltic Philology III: Apokalipsė ir pasaulių pabaigos“. 
Jerzy Władysławas Giedroyćas (Jurgis Vladislovas Giedraitis) (1906‑2010) – vienas ryškiausių XX a. Lenkijos intelektualų. Kilęs iš Lietuvos bajorų politikas, teisininkas, publicistas, rūpinosi harmoningais Lenkijos santykiais su kaimynais, daug dėmesio skyrė draugiškiems Lenkijos ir Lietuvos, lietuvių ir lenkų santykiams, rėmė Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės, jo įkurtas fondas remia Lietuvos mokslininkų studijas Paryžiuje. 2012 m. Krokuvoje išleista M. Żebrowskio knyga Jerzy Giedroyć. Życie przed „Kulturą“ (Jerzy Władysławas Giedroyćas. Gyvenimas iki „Kultūros“) – naujas veikalas apie žymų Lenkijos ir Lietuvos veikėją.